Punktų sąrašas

Niekas nėra laimingas žemėje, kol pasiryžta toks nebūti. Toks yra kelias: skausmas, krikščioniškai – Kryžius; Dievo Valia; Meilė; laimė čia, o paskui – amžinai.

Servite Domino in laetitia! – Tarnausiu Dievui su džiaugsmu! Džiaugsmu, kuris bus mano Tikėjimo, mano Vilties ir mano Meilės padarinys…, kuris tvers amžius, nes, kaip patikina apaštalas, Dominus prope est! – Viešpats arti. Todėl keliausiu su Juo visiškai saugus, nes Viešpats mano Tėvas…, ir Jo padedamas aš įvykdysiu Jo mielą valią, nors man tai ir kainuoja.

Vis kartoju įkyriai patarimą jums: būkite linksmi, visada linksmi. Teliūdi tie, kurie savęs nelaiko Dievo vaikais.

Kaip sakote, iš kailio neriuosi, kad mano mažiesiems broliams būtų „minkšta žengti“. Šitiek džiaugsmo tuose „varguose“!

Vienas tikėjimo vyras rašė man: „Iš būtinybės būdamas vienišas, puikiai pastebi brolių pagalbą. Suvokdamas, kad dabar viską turiu pakelti „vienas“, daug kartų pamanau, kad jei ne „ši draugija, kurią mes sudarome iš tolo“ – palaiminta šventųjų bendrystė! – negalėčiau išlaikyti to optimizmo, kurio esu kupinas.“

Nepamiršk, kad kartais svarbu greta savęs matyti besišypsančius veidus.

„Jūs tokie linksmi – nesitikėjau“, girdėjau sakant.

Iš toli eina velniškos Kristaus priešų pastangos be atvangos murmėti, kad Dievui atsidavę žmonės yra „apniukę“. Nelaimei, kai kurie, norėdami būti „geri“, aidu atkartoja juos savo „liūdnomis dorybėmis“.

Dėkojame tau, Viešpatie, kad panorai pasikliauti mūsų gyvenimu, laimingai linksmu, idant ištrintum šią klaidingą karikatūrą.

Taip pat prašau, kad mes to nepamirštume.

Teneskaito niekas tavo veide nei liūdesio nei skausmo, kai aplink pasaulyje skleidi savo pasiaukojimo aromatą; Dievo vaikai visada turi būti ramybės ir džiaugsmo sėjėjai.

Dievo vyro, Dievo moters džiaugsmas turi būti besiliejantis per kraštus: ramus, užkrečiamas, patrauklus…, trumpai tariant, toks antgamtiškas, toks lipus ir toks natūralus, kad patrauktų kitus eiti krikščioniškais keliais.

„Patenkintas?“ Šis klausimas privertė mane susimąstyti.

Dar nesugalvota žodžių, išreiškiančių visa, ką jauti širdyje ir valioje, žinodamas esąs Dievo vaikas.

Kalėdos. Rašai: „Kaip laukia Švenčiausioji Mergelė Marija ir Juozapas, ir aš taip pat nekantriai laukiu Kūdikėlio. Koks būsiu laimingas Betliejuje! Nujaučiu pratrūksiąs neribotu džiaugsmu. Ak! Su juo irgi noriu gimti iš naujo…“

Duok, Dieve, kad šis tavo noras būtų tiesa!

Nuoširdus pasiryžimas – kelią kitiems padaryti mielą ir lengvą, nes gyvenimas ir taip atneša pakankamai vargo.

Daugelis jaučiasi nelaimingi kaip tik dėl to, kad per daug visko turi. Krikščionys, tikrai besielgiantys kaip Dievo vaikai, patirs nepatogumų, karštį, nuovargį, šaltį… Tačiau jiems niekada nestigs džiaugsmo, nes visa tvarko ir leidžia Jis, tikrosios laimės šaltinis.

Štai žmonių be tikėjimo, be vilties panorama; štai smegenys, kurios nerimsta ant sielvarto ribos, ieškodamos gyvenimo prasmės… O štai tu suradai tikslą: tai Jis!

Ir šis atradimas nuolat įšvirkš į tavo būtį naujo džiaugsmo, pakeis tave ir atskleis kasdienę didybę gražių dalykų, kurių tu nepažinai ir kurie išreiškia džiugų užmojį šio plataus kelio, vedančio tave pas Dievą.

Tavo laimė žemėje – tai tas pat, kas ir ištikimybė tikėjimui, tyrumui bei tam keliui, kurį tau nužymėjo Viešpats.

Dėkok Dievui, kad esi patenkintas, su nuoširdžiu džiaugsmu, kuriam nereikalingas triukšmingumas.

Su Dievu, maniau, kiekviena diena man atrodo vis patrauklesnė. Gyvenu „trupinėliais“. Vieną dieną man atrodo nuostabi kokia nors smulkmena, kitą aptinku visą panoramą, apie kurią anksčiau nė nenumaniau… Taip ir nežinau, kas dar nutiks per laiką.

Paskui pastebėjau, kad Jis mane patikina: „Kiekvieną dieną tavo laimė didės, nes vis giliau pasinersi į dieviškąjį nuotykį, į tokią šaunią istoriją, į kurią tave įvėliau. Ir pamatysi – Aš tavęs nepaliksiu.“

Džiaugsmas – atsidavimo padarinys. Tai patvirtina kiekvienas vandenračio apsisukimas.

Kiek nepraeinančio džiaugsmo tau sukelia tai, jog esi atsidavęs Dievui!.. Ir kaip tu turi nerimti, koks turi būti užsidegęs dalytis juo su visais!

Visa, dėl ko dabar esi susirūpinęs, sutelpa į vieną šypseną, šyptelėtą iš meilės Dievui.

Optimizmas? Visada! Net reikalams klostantis iš pažiūros blogai; galbūt pats metas užgiedoti kad ir Gloria, nes tu radai prieglobstį Jame, o iš Jo tau gali ateiti tik gera.

Tikėtis reiškia ne pradėti regėti šviesą, bet ir užsimerkus pasitikėti, jog Viešpats visiškai ją valdo ir tame aiškume gyvena. Jis yra Šviesa.

Kiekvieno krikščionio pareiga – įvairiomis žemės sąlygomis skleisti taiką, ramybę ir laimę tvirtybės ir džiaugsmo kryžiaus žygiu, sujudinančiu net išdžiūvusias, pagedusias širdis ir pakylėjančiu jas pas Jį.

Iš pašaknių kirsdamas bet kokią pavydo užuominą ir nuoširdžiai džiaugdamasis kitų sėkme, džiaugsmo neprarasi.