Punktų sąrašas

Prieštaraudami susiaurinantiems religiją iki neigimų šūsnies arba prisitaikantiems prie pustonių katalikybės, norintiems pastatyti Viešpatį veidu į sieną, įkurdinti jį sielos kamputyje…, privalome savo žodžiais ir darbais teigti, jog trokštame padaryti Kristų visų širdžių…, taip pat ir jų širdžių tikruoju Karaliumi.

Apaštališkuosiuose užmojuose nesidarbuok taip, lyg statytum vien dabarčiai… Atsidėk šiems darbams su viltimi, kad kiti – tos pačios dvasios broliai – pjaus tai, ką tu sėji saujomis, ir užbaigs namus, kuriems tu pamažu kloji pamatus.

Krikščioniškai dvasiai iš tikrųjų tave įkvėpus, tavo siekiai išsigrynins. Tu rūpinsiesi jau nebe šlovės pelnymu, o savo idealo įamžinimu.

Atsidėti verta nebent labai didelio, labai dieviško darbo – šventumo statybai.

Todėl, kanonizuodama šventuosius, Bažnyčia skelbia jų gyvenimo didvyriškumą.

Rimtai darbuojantis Viešpačiui, tau bus labai malonu, kad daugelis su tavimi lenktyniauja.

Šią Viešpaties valandą, kurią tau skirta eiti per šį pasaulį, rimtai pasiryžk atlikti tai, dėl ko verta stengtis; laikas skubina, o vyro – ir moters – misija žemėje, užsiliepsnojus Kristaus ugnyje išdžiūvusioms ir pagedusioms širdims, tokia kilni, tokia didvyriška, tokia šlovinga!

Verta nešti kitiems veržlaus ir džiugaus kryžiaus žygio ramybę bei laimę.

Tu pasiryžęs gyvybę atiduoti už garbę… Būk pasiryžęs garbę atiduoti už sielą.

Per šventųjų bendrystę turi jaustis labai susivienijęs su savo broliais. Be baimės gink šią palaimintą vienybę!

Jeigu tu vienas, tavo kilnios ambicijos pasmerktos žlugti; atsiskyrusi avis beveik visada yra paklydusi avis.

Mane sužavėjo tavo įkarštis. Susidūręs su darbui reikalingų materialių priemonių stygiumi ir nesulaukęs jokios pagalbos, tu pasakei: „Turiu tik dvi rankas, bet kartais nekantriai trokštu būti penkiasdešimtrankė pabaisa, kad galėčiau sėti ir nuimti derlių.“

Šventosios Dvasios prašyk tokio veiksmingumo…, ir jis bus tau suteiktas!

Tau į rankas pakliuvo dvi rusiškos knygos, ir tu labai įsigeidei išmokti tą kalbą. Įsivaizdavai, kaip gražu lyg kviečio grūdui mirti toje tautoje, kuri šiandien tokia bevaisė, bet ilgainiui taps didžiuliu kviečių lauku…

Man patinka tavo ambicijos. Tačiau dabar atsidėk kukliai pareigai, didžiai kiekvienos dienos misijai, savo studijoms, darbui, apaštalavimui ir ypač ugdymui, kuri – dėl daug ko, ką dar reikia apkarpyti – yra nei mažiau didvyriška, nei mažiau graži užduotis.

Kokia nauda iš besimokančio, kuris nesimoko?

Kai mokytis tau pasirodo labai sunku, pašvęsk šias pastangas Jėzui. Sakyk Jam toliau triūsiąs prie knygų, idant mokslas taptų ginklu, kuriuo kovosi su Jo priešais ir laimėsi Jam daug sielų… Būk tikras, kad tada mokymasis vis labiau virs malda.