Punktų sąrašas

Atrodė, jog jau visiškai pasiryžęs…, tačiau imantis plunksnos, kad būtų nutraukti santykiai su sužadėtine, paėmė viršų neryžtingumas, ir jam pritrūko drąsos; pasak žmonių, tai labai žmogiška ir suprantama. Matyt, kai kurių manymu, žemiškoji meilė nepriklauso prie tų dalykų, kuriuos reikia palikti, norint visiškai sekti Jėzumi Kristumi, Jam to paprašius.

Norint pasiekti laimę, reikia ne patogaus gyvenimo, o įsimylėjusios širdies.

Po dvidešimt amžių su visišku įsitikinimu privalome skelbti, kad Kristaus dvasia neprarado atperkamosios galios, vienintelės tenkinančios žmogiškosios širdies troškimus. Pradėk diegti šią tiesą savo širdin, kuri bus amžinai nerami, kaip rašė šventasis Augustinas, kol visiškai neatsilsės Dieve.

Mylėti – tai… puoselėti tik vieną mintį, gyventi dėl mylimo asmens, nepriklausyti sau, laimingai ir laisvai siela ir širdimi paklusti svetimai valiai… ir sykiu savo valiai.

Tu vis dar nemyli Viešpaties taip, kaip šykštuolis myli savo turtus, kaip motina – savo vaiką…, tu vis dar labiausiai užsiėmęs savimi ir savo smulkmenomis! Vis dėlto pastebi, kad Jėzus jau būtinas tavo gyvenimui…

Na, o kai visiškai atsiliepsi į Jo kvietimą, Jis bus tau būtinas ir kiekviename veiksme.

Šauk garsiai, nes šis šauksmas – įsimylėjėlio „papaikimas“: „Viešpatie, nors ir myliu Tave…, nepasitikėk manimi! Rišk mane prie Savęs kasdien vis labiau!“

Neabejok, kad širdis sukurta mylėti. Tad į kiekvieną savo meilę dėkime mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Antraip ištuštėjusi širdis atikeršys ir prisipildys niekingiausių begėdysčių.

Žodis „meilė“, daugelį kartų kartojamas lūpomis, bet neparemiamas kukliais pasiaukojimo aktais, ima varginti.