Punktų sąrašas

Nebūkite ribotos sielos, nesubrendę vyrai ar moterys, trumparegiai, nesugebantys aprėpti mūsų antgamtinio krikščioniško Dievo vaikų horizonto. Dievas ir drąsa!

Drąsa – nei neapdairumas, nei beatodairiškas nutrūktgalviškumas, nei paprastas įžūlumas.

Drąsa – tai tvirtumas, viena iš pagrindinių dorybių, būtinų sielos gyvenimui.

Apsisprendei veikiau apmąstymu, negu įkarščiu ir entuziazmu. Nebuvo vietos jausmams, nors troškai jų patirti; atsidavei įsitikinęs, kad to nori Dievas.

Ir nuo tos akimirkos „nebejautei“ jokios rimtos abejonės; vietoj to – giedras, ramus džiaugsmas, kartais besiliejantis per kraštus. Taip Dievas atsilygina už narsius meilės poelgius.

Perskaičiau kai kuriose šalyse labai populiarią patarlę: „Pasaulis yra Dievo, bet Dievas jį nuomoja drąsiesiems“, ir ji privertė mane susimąstyti.

Ko tu lauki?

„Nesu toks apaštalas, koks turėčiau būti. Aš… drovus.“

Ar tik nebūsi įbaugintas, nes menka tavo meilė? Imk veikti!

Sunkumai tave pribloškė, atėmė drąsą, ir tu pasidarei „atsargus, nuosaikus ir objektyvus“.

Atmink, kad visada niekinai šias sąvokas, nes tai bailumo, silpnadvasiškumo ir patogumo sinonimai.

Baimė? Ji būdinga žinantiems, jog jie elgiasi blogai. Tau – niekada.

Labai nemaža krikščionių būtų apaštalai…, jei nebijotų.

Jie paskui skundžiasi, atseit Dievas juos apleidęs. O kaip jie patys elgiasi su Dievu?

„Mūsų daug; Dievo padedami galime nuvykti bet kur“, – užsidegę aiškina jie.

Tad ko gi tu nusimeni? Iš Dievo malonės gali pasiekti šventumą, o tai ir yra esmė.

Sąžinės priekaištas, kad liovėmės darę gerą darbą, yra ženklas, jog Viešpats nenorėjo, kad jį mestume.

Būtent. Be to, būk tikras, kad Dievo malonės padedamas galėjai padaryti.

Nepamirškime, kad vykdydami Dievo valią kliūtis įveiksime peržengdami..., prasibraudami..., arba apeidami. Vis dėlto jos įveikiamos!

Kai triūsiate skleisdami apaštališkąjį užmojį, „ne“ niekada nebūna galutinis atsakymas; neatlyžkite!