Punktų sąrašas

Tu nelaimingas, nes viską verti suktis aplink save, tarsi būtum visa ko centras: tau skauda skrandį, tu pavargęs, tau buvo pasakyta tai ar šitai…

Ar bandei galvoti apie Jį, o per Jį – apie kitus?

Iš pašaknių kirsdamas bet kokią pavydo užuominą ir nuoširdžiai džiaugdamasis kitų sėkme, džiaugsmo neprarasi.

Kiek laiko gaištama ir kaip žmogiškai žvelgiama, viską susiaurinant iki taktikos, tarsi ten slypėtų veiksmingumo paslaptis.

Pamirštama, jog Dievo taktika – meilė, Meilė be ribų; taip Jis užpildo neužpildomą tarpą, žmogaus nuodėmės atvertą tarp dangaus ir žemės.

Gerai įsiklausyk ir pakartok: krikščionybė – tai Meilė; bendravimas su Dievu – tai pokalbis, pakiliai teigiantis; rūpinimasis kitais – apaštalavimas – tai ne prabangos dalykas, nedaugelio užsiėmimas.

Dabar, tai jau žinodamas, prisipildyk džiaugsmo, nes tavo gyvenimas įgavo visiškai kitokią prasmę, ir būk nuoseklus.

Tu laikaisi reiklaus gyvenimo plano: keliesi anksti rytą, meldiesi, dažnai eini sakramentų, daug dirbi ar mokaisi, esi nuosaikus, mariniesi…, bet pastebi, kad tau kai ko trūksta!

Įtrauk į savo dialogą su Dievu tokį svarstymą. Šventumas – kova jo siekiant – yra artimo meilės pilnatvė, todėl reikia pasitikrinti savo meilę Dievui, o per Jį – ir kitiems. Taip galbūt atrasi savo sieloje slypinčius didelius trūkumus, su kuriais net nekovojai; tu nesi geras sūnus, geras brolis, geras bendradarbis, geras draugas, geras kolega, bet, be saiko mylėdamas „savo šventumą“, esi pavydus.

Tu aukojiesi dėl daugelio „asmeniškų“ dalykų, todėl esi prisirišęs prie savo „aš“, savo asmens ir iš esmės gyveni ne Dievui ir ne kitiems, o tik sau.

Tobulai mylėti Dievą, o bendraujant su artimu leistis valdomam egoizmo arba apatijos – tai nesuderinami dalykai.

Mylėti – tai… puoselėti tik vieną mintį, gyventi dėl mylimo asmens, nepriklausyti sau, laimingai ir laisvai siela ir širdimi paklusti svetimai valiai… ir sykiu savo valiai.