Punktų sąrašas

Pasaulis laukia mūsų. Taip, aistringai mylėkime šį pasaulį, nes taip mokė mus Dievas: Sic Deus dilexit mundum… – Taip Dievas pamilo pasaulį; o kadangi tai mūsų mūšio – gražaus meilės karo – lauko vieta, tepasieksime visi mes ramybę, kurios įsteigti atėjo Kristus.

Viešpats parodė Meilės švelnumą, įgalindamas mus užkariauti Jam žemę.

Jis – visada toks kuklus! – apsiribojo tuo, kad padarė tai įmanoma… Mums Jis užleido lengviausią ir maloniausią dalį – veiksmą ir triumfą.

Pasaulis… „Tai mūsų dalia!..“ Taip sakai, nukreipęs žvilgsnį ir mintis į dangų, tikras kaip artojas, tvirtai žengiantis per savo pasėlius: Regnare Christum volumus! – Norime, kad Jis karaliautų šiai žemei!

„Tai vilties laikas, ir aš gyvenu šiuo lobiu. Tai ne sakinys, tėve, – sakai, – tai tikrovė.“

Tada… visą pasaulį, visas didžiule galia tave traukiančias žmogiškąsias vertybes – draugystę, meną, mokslą, filosofiją, teologiją, sportą, gamtą, kultūrą, sielas… – viską sudėk į viltį – Kristaus viltį.

Tas neapibrėžtas ir malonus pasaulio žavesys… toks nepaliaujamas. Pakelės gėlės tave traukia savo spalvomis ir kvapais…, padangių sparnuočiai, visi kūriniai…

Vargšas mano sūnau, visa tai suprantama! Kita vertus, jei tavęs tai nežavėtų, tai kokią auką galėtum pasiūlyti Viešpačiui?

Tavo kaip krikščionio pašaukimas reikalauja būti Dieve ir sykiu imtis žemės reikalų, objektyviai panaudojant juos tokius, kokie jie yra, idant galėtum juos grąžinti Jam.

Atrodo kaip melas, kad galima būti tokiam laimingam šiame pasaulyje, kuriame daugelis užsispyrę gyvena liūdni, pataikaudami savo egoizmui, tarsi viskas baigtųsi čia, apačioje!

Nebūk vienas iš jų…, taisykis kiekvieną akimirką!

Pasaulis atrodo šaltas, tarsi miegantis. Iš savo observatorijos Tu dažnai stebi jį uždegančiu žvilgsniu. Tepabunda jis, Viešpatie!

Nukreipk savo nekantravimą tinkama vaga, įsitikinęs, kad, sugebėdami gerai deginti savo gyvenimą, nunešime ugnies į visus pasaulio kampelius…, ir panorama pasikeis.

Ištikimybė, tarnyba Dievui ir sieloms, kurios nuolat iš tavęs pageidauju, – ne lengvabūdis, o visiškai kitoks entuziazmas, laimimas gatvėje matant, kiek daug ko reikia visur nuveikti.

Gerasis Dievo vaikas turi būti labai žmogiškas. Tačiau ne tiek, kad nusmuktų iki netašyto storžievio.

Sunku šaukti kiekvienam į ausį tyliu darbu, gerai atliekant savo pilietines pareigas, kad vėliau būtų galima pareikalauti savo teisių ir sudėti jas Bažnyčios ir visuomenės labui.

Sunku…, bet labai veiksminga.

Netiesa, kad būti geru kataliku ir ištikimai tarnauti pilietinei visuomenei yra nesuderinami dalykai. Lygiai taip nėra ko grumtis Bažnyčiai ir valstybei, teisėtai besinaudojančioms atitinkama valdžia, atliekančioms Dievo patikėtąją misiją.

Meluoja – taip, meluoja! – teigiantys priešingai. Būtent jie netikros laisvės labui „mielai“ sutiktų, kad mes, katalikai, grįžtume į katakombas.

Kristaus pėdomis sekti norinčiam šiandieniam apaštalui nereikia nieko pertvarkyti, juo labiau – nusišalinti nuo aplinkinės istorinės tikrovės… Jam pakanka veikti kaip pirmiems krikščionims, atgaivinantiems aplinką.

Gyvendamas pasaulyje, būdamas dar vienas pilietis, susiduriantis su žmonėmis, apie kuriuos sakoma, kad jie geri arba blogi…., tu turi jausti nuolatinį troškimą teikti žmonėms savo patiriamą džiaugsmą, kad esi krikščionis.

Paskelbtas ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus Izraelio gyventojus. Marija ir Juozapas keliauja į Betliejų… Ar nemąstei, jog Viešpats pasinaudojo sąžiningu paklusimu įstatymui, idant išsipildytų pranašystė apie Jį?

Mėk bei gerbk garbingo sambūvio normas ir neabejok, kad tavo ištikimas paklusnumas pareigai irgi padės kitiems atrasti krikščionišką garbingumą, dieviškosios meilės vaisių, ir susitikti Dievą.