Punktų sąrašas

Patariu kartais pasistengti grįžti… į pradžią savo pirmojo atsivertimo, kuris nėra tapimas vaiku, bet labai į tai panašus; dvasiniame gyvenime tu turi leistis vedamas su visišku pasitikėjimu, be baimės ir dvilypumo; turi visiškai aiškiai kalbėti apie tai, kas tavo galvoje ir sieloje.

Kaipgi išsiverši iš šios drungnumo būsenos, iš apgailėtino vangumo, jei nesiimi priemonių! Tu labai mažai kovoji, o jei ir stengiesi, tai darai šitai tarsi iš pykčio ir su apmaudu, kone trokšdamas, kad tavo silpnos pastangos nebūtų veiksmingos, idant šitaip galėtum save pateisinti, pats nereikalaudamas iš savęs ir kitiems iš tavęs daugiau nereikalaujant.

Tu vykdai savo, o ne Dievo valią. Kol rimtai nepasikeisi, tol nebūsi laimingas, nepasieksi ramybės, kurios dabar tau stinga.

Nusižemink prieš Dievą ir pasistenk tikrai mylėti.

Nunc coepi! – Dabar pradedu! – tai šūksnis įsimylėjusios sielos, kuri kiekvieną akimirką, ar būdama ištikima, ar pritrūkusi didžiadvasiškumo, vis atnaujina savo pasiryžimą visiškai ištikimai tarnauti Dievui – mylėti Jį!

Atsiversk dabar, kol dar jautiesi jaunas… Kaip sunku taisytis, sielai susenus!

Į atsivertimą kylama per nuolankumą, nusižeminimo keliais.

„Sakote, jog net po savo praeities aš galiu tapti „dar vienu“ šventuoju Augustinu. Neabejoju tuo ir šiandien labiau negu vakar noriu bandyti.“

Tačiau tu privalai kirsti stipriai ir iš pašaknių, kaip šventasis Hipono vyskupas.