Punktų sąrašas

Apsisprendei veikiau apmąstymu, negu įkarščiu ir entuziazmu. Nebuvo vietos jausmams, nors troškai jų patirti; atsidavei įsitikinęs, kad to nori Dievas.

Ir nuo tos akimirkos „nebejautei“ jokios rimtos abejonės; vietoj to – giedras, ramus džiaugsmas, kartais besiliejantis per kraštus. Taip Dievas atsilygina už narsius meilės poelgius.

Norint pasiekti laimę, reikia ne patogaus gyvenimo, o įsimylėjusios širdies.

Po dvidešimt amžių su visišku įsitikinimu privalome skelbti, kad Kristaus dvasia neprarado atperkamosios galios, vienintelės tenkinančios žmogiškosios širdies troškimus. Pradėk diegti šią tiesą savo širdin, kuri bus amžinai nerami, kaip rašė šventasis Augustinas, kol visiškai neatsilsės Dieve.

Mylėti – tai… puoselėti tik vieną mintį, gyventi dėl mylimo asmens, nepriklausyti sau, laimingai ir laisvai siela ir širdimi paklusti svetimai valiai… ir sykiu savo valiai.

Tu vis dar nemyli Viešpaties taip, kaip šykštuolis myli savo turtus, kaip motina – savo vaiką…, tu vis dar labiausiai užsiėmęs savimi ir savo smulkmenomis! Vis dėlto pastebi, kad Jėzus jau būtinas tavo gyvenimui…

Na, o kai visiškai atsiliepsi į Jo kvietimą, Jis bus tau būtinas ir kiekviename veiksme.

Šauk garsiai, nes šis šauksmas – įsimylėjėlio „papaikimas“: „Viešpatie, nors ir myliu Tave…, nepasitikėk manimi! Rišk mane prie Savęs kasdien vis labiau!“

Neabejok, kad širdis sukurta mylėti. Tad į kiekvieną savo meilę dėkime mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Antraip ištuštėjusi širdis atikeršys ir prisipildys niekingiausių begėdysčių.

Niekas neturi žmogiškesnės širdies už tą, kuris kupinas antgamtinės nuovokos. Mąstyk apie Švenčiausiąją Mergelę Mariją, malonės pilnąją, Dievo Tėvo dukterį, Dievo Sūnaus Motiną, Dievo Šventosios Dvasios Sutuoktinę; jos širdyje telpa visa žmonija be skirtumų ir diskriminacijos. Kiekvienas yra jos sūnus, jos duktė.

Atrodo, kad žmonės, turintys labai mažą širdį, laiko savo troškimus varganoje ir nuošalioje skrynioje.

Kasdien bendraudamas su aplinkiniais, privalai elgtis labai supratingai, labai meiliai ir kartu, žinoma, reikiamai energingai, antraip supratingumas ir meilumas virs bendrininkavimu ir egoizmu.

Toks mūsų draugas be apsimestinio kuklumo sakė: „Man nereikėjo mokytis atleisti, nes Viešpats išmokė mane mylėti.“

Atleisti. Atleisti iš visos širdies ir be jokios landos pagiežai! Tai visada didi ir vaisinga nuostata.

Toks buvo prie kryžiaus prikalto Kristaus judesys: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“, ir iš čia ir tavo, ir mano išgelbėjimas.

Jautiesi tarsi gavęs saugoti gėrį bei absoliučią tiesą, todėl ir asmeniškai įgaliotas ar turintis teisę bet kokia kaina rauti iš šaknų blogį?

Eidamas šiuo keliu, tu nieko nesutvarkysi, tik per Meilę ir su meile, atmindamas, kad Meilė tiek daug tau atleido ir tebeatleidžia.

Mylėk geruosius, nes jie myli Kristų… Ir mylėk Jo nemylinčius, nes tai jų nelaimė…, ypač dėl to, kad Jis myli ir vienus, ir kitus.

To krašto, tokio atskirto nuo Dievo, tokio sutrikusio, žmonės tau priminė Mokytojo žodžius: „Tarsi avys be piemens.“

Ir jautei, kad tavo širdis irgi prisipildo užuojautos… Ryžkis čia pat, kur esąs, atiduoti gyvybę visiško sudeginimo aukoje už visus.

„Vargšai, – sakė vienas mūsų draugas, – geriausia mano dvasinė knyga ir pagrindinis mano maldų pretekstas. Man skaudu dėl jų, o su jais – ir dėl Kristaus. O kadangi skaudu, suprantu mylįs ir Jį, ir juos.“

Į draugystę įdedant Dievo meilės, šis jausmas valosi, taurėja, tampa dvasiškesnis, sudegus šlamštui, egoistiškiems požiūriams, vien kūniškiems sumetimams. Nepamiršk, kad Dievo meilė tvarko mūsų jausmus, nesusilpnindama daro juos tyresnius.

Tave degina tokia padėtis: prie tavęs buvo priėjęs Kristus, kai tebebuvai vargšas raupsuotasis! Iki tol ugdeisi tik vieną gerą savybę – dosniai skirti dėmesį kitiems. Po šio susitikimo tau duota malonė pamatyti juose Jėzų, tu įsimylėjai Jį ir dabar myli Jį juose…, bet tau atrodo – ir tu teisus, taip manydamas! – kad tas altruizmas, anksčiau skatinęs patarnauti artimui, buvo labai menkas.

Įprask pakylėti savo vargšę širdį Saldžiausiosios ir Nekaltosios Marijos Širdies link, idant nuo jos nuvalytum šitiek šlamšto, ir ji galėtų vesti tave Švenčiausiosios ir Gailestingiausiosios Jėzaus Širdies link.