Punktų sąrašas

Apaštalaudamas paklusk, nekreipdamas dėmesio į žmogiškąsias vadovo savybes ir į tai, kaip jis vadovauja. Jei elgiesi priešingai, tai ne dorybė.

Kryžių būna įvairių: iš briliantų, perlų, smaragdų, emalių, dramblio kaulo…, taip pat iš medžio, kaip mūsų Viešpaties. Visi nusipelno tos pačios pagarbos, nes Kryžius kalba apie žmogumi tapusio Dievo auką. Taikyk šį samprotavimą savo klusnumui, nepamiršdamas, kad Jis meiliai, nedvejodamas apkabino medį ir ten mus atpirko.

Tik paklusęs, o tai jau intencijos grynumo ženklas, laikydamasis deramų sąlygų, broliškai perspėk ir šios pareigos vykdymu sustiprinsi vienybę.

Geram draugui ištikimai, su meile prie keturių akių perspėjus dėl dėmelių, gadinančių tavo elgesį, tau kyla įsitikinimas, kad jis klysta, nesupranta tavęs. Dėl šio apgaulingo įsitikinimo, savo išdidumo vaike, tu visada būsi nepataisomas.

Man gaila tavęs; tau trūksta ryžto siekti šventumo.

Jei supyksti kartais, tai pareiga, kitais kartais – silpnybė, tik būtinai trunkanti vien keletą minučių. Ir visada su artimo meile, su meilumu!

Prireikus taisyti, privalu tai daryti aiškiai ir meiliai, nenuvejant nuo lūpų šypsenos, jei tik ji tinka. Niekada nedera – arba labai retai dera – tai daryti svaidant perkūnus.

Jie apkalbinėja. Ir netrukus kam nors paveda tuoj pat ateiti ir papasakoti tau, kas kalbama… Niekšiška? Be abejo. Tačiau neprarask ramybės, nes tau, sąžiningai dirbančiam, tas liežuvis jau nebegali padaryti žalos… Pagalvok, kokie jie mulkiai, kiek maža turi žmogiškojo takto, kaip trūksta jiems ištikimybės savo broliams… ir ypač Dievui!

Ir nesumanyk pats apkalbinėti pagal blogai suprastą teisę atsikirsti. Privalėdamas kalbėti, pasinaudok galimybe broliškai taisyti, kaip patariama Evangelijoje.