Punktų sąrašas

Privalau tave perspėti dėl vienos gudrybės, kurios griebiasi šėtonas – taip, mažąja raide, nes daugiau jis nenusipelno, – bandydamas pasinaudoti įprasčiausiomis aplinkybėmis, kad galėtų daugiau ar mažiau išvesti mus iš Dievop vedančio kelio.

Jei tu kovoji, juolab kovoji iš tikrųjų, tai nėra ko stebėtis, kad kartais užeina nuovargis ar tenka „eiti prieš plauką“, be jokios dvasinės ar žmogiškosios paguodos. Prieš kurį laiką gavau ir pasilaikiau šį laišką, galvodamas apie naiviai manančius, kad malonė atsieta nuo prigimties: „Tėve, jau kelias dienas mane apėmęs baisus tingumas ir apatija, įgyvendinant gyvenimo planą; viską darau prisiversdamas ir labai nenoriai. Pasimelskite už mane, kad greitai praeitų ši krizė, labai mane kamuojanti, nes manau, kad ji gali išvesti mane iš kelio.“

Atsakiau tik tiek: „Argi nežinai, kad Meilė reikalauja aukos? Iš lėto skaityk Mokytojo žodžius: „Kas neneša savo kryžiaus cotidie – kasdien, tas nėra vertas Manęs.“ Ir dar toliau: „Nepaliksiu jūsų našlaičiais…“ Viešpats leidžia šią tavo sausrą, kuri tau atrodo tokia kieta, idant labiau Jį mylėtum, idant pasikliautum tik Juo, idant Kryžiumi dalyvautum išpirkime, idant Jį susitiktum.“

„Koks negudrus atrodo velnias! – sakai. – Nesuprantu jo kvailumo: visada tos pačios apgaulės, tos pačios melagystės…“

Tu visiškai teisus. Tačiau mes, žmonės, dar negudresni ir nesugebame mokytis iš kito klaidų… O šėtonas į visa tai ir deda viltis, siekdamas mus sugundyti.

Kas nuslepia nuo savo vadovo pagundą, tas dalijasi paslaptimi su velniu. Jis tampa priešo draugu.

Puikybė anksčiau ar vėliau pažemina kitų akivaizdoje net ir geriausiai atrodantį žmogų, kuris veikia lyg tuščia besmegenė marionetė, už siūlų judinama šėtono.

Demonas – melo tėvas ir savo puikybės auka – stengiasi mėgdžioti Viešpatį net šalininkų patraukimo būdu. Ar esi pastebėjęs, jog kaip Dievas naudojasi žmonėmis, norėdamas išgelbėti sielas ir vesti jas į šventumą, taip šėtonas pasinaudoja kitais žmonėmis, norėdamas apsunkinti šį darbą ir net pražudyti juos? Nebijok, bet kaip Jėzus įrankių ieško tarp artimiausių – giminaičių, draugų, kolegų ir t. t., – taip ir demonas dažnai stengiasi priversti labiausiai mylimas būtybes veikti taip, kad jos vestų mus į blogį.

Tad jeigu kraujo ryšiai tampa pančiais, trukdančiais eiti Dievo keliais, ryžtingai juos nutrauk. Galbūt tavo ryžtas atriš ir įpainiotus į Liuciferio kilpas.

Tirono taktika – pasiekti, kad tarpusavyje vaidytųsi tie, kurie susivieniję gali jį nuversti. Seni priešo – velnio ir jo šalininkų – spąstai panaudojami daugelio apaštališkųjų planų žlugdymui.

Kartais man atrodo, kad juodintojai tarsi šiek tiek apsėsti… Juk demonas visada prasiskverbia su nelaba Dievo ar Dievo sekėjų kritikos dvasia.