Punktų sąrašas

Kaip klysta tėvai, mokytojai, vadovai…, reikalaudami absoliutaus nuoširdumo, o parodžius jiems visą tiesą, išsigąsdami!

Panašiai kaip Bažnyčia stengiasi liturgija perteikti religijos slėpinių grožio nuojautą ir skatina labiau juos pamėgti, taip ir mes turime be teatrališkumo ir mandagiai, nors toks mandagumas ir gali atrodyti lengvabudiškas, rodyti gilią ir net išorinę pagarbą vadovui, savo lūpomis perteikiančiam mums Dievo valią.

Geram ganytojui nereikia bauginti avių; toks elgesys būdingas prastiems valdytojams. Todėl niekam ir nekeista, kad jie tampa nekenčiami ir vieniši.

Viešpats pasėjo tavo sieloje gerą sėklą. Šiai amžinojo gyvenimo sėjai jis pasinaudojo galinga priemone – malda, nes nepaneigsi, jog daugelį kartų tau būnant priešais tabernakulį, veidu į veidą, Jis davė tau išgirsti sielos gelmėje, kad norėtų tavęs sau, kad turėtum viską palikti… Jei šiandien tai neigi, esi niekingas išdavikas, o jei buvai pamiršęs, tai nedėkingas.

Taip pat neabejok, kaip neabejojai iki šiol, kad Jis panaudojo tavo vadovo antgamtinio pobūdžio patarimus ir užuominas, šiam atkakliai kartojant žodžius, kurių tau nedera praleisti pro ausis; o iš pat pradžių – vis tam, kad pasėtų gerą sėklą tavo sieloje – Jis pasinaudojo tuo tauriu, nuoširdžiu draugu, kuris tau sako tvirtas tiesas, kupinas Dievo meilės.

Tačiau su naivoka nuostaba tu atradai, kad priešas tavo sieloje pasėjo raugių. Ir tebesėja, kol tu patogiai miegi ir atsipalaiduoji savo vidiniame gyvenime. Tik dėl to ir ne dėl ko kito tu randi savo sieloje kibių lengvabūdiškumo augalų, kaip kartais atrodo, tuoj nustelbsiančių gautąją gerų kviečių sėklą …

Išrauk juos vienu mostu! Tau pakanka Dievo malonės. Nebijok, kad liks tuščia vieta, žaizda… Viešpats čia pasės naują sėklą: Dievo meilę, broliškąją meilę, apaštalavimo troškimus… Po kurio laiko nebeliks nė menkiausio raugių pėdsako, jei tik dabar, laiku, išrausi jas su šaknimis, arba, negana to, nemiegosi ir visą naktį saugosi savo lauką.

Štai kaip išpažinties klausęs kunigas pribaigė vienos subtilios sielos, kaltinusios save tam tikru smalsumu, goslumą: „Še tau! Patinų ir patelių instinktai.“

Tu esi nepaprastai laimingas. Kartais, suvokęs, kad koks nors Dievo vaikas Jį apleidžia, be savo vidinės ramybės bei džiaugsmo, tu pajunti ir meilės skausmą, kartėlį, bet tai nei trikdo, nei kelia nerimą.

Na, gerai, bet… reikia imtis visų žmogiškųjų ir antgamtinių priemonių, kad jis sureaguotų…, ir visiškai pasitikėti Kristumi! Taip vandenys visada sugrįš į savo senvagę.

Nepyk, bet tavo neatsakingas elgesys dažnai liudija veikiau proto ar ugdymo stygių, o ne geros dvasios stoką.

Reikės reikalauti, kad mokytojai, vadovai užpildytų šias spragas, atsakingai atlikdami savo pareigas.

Reikės ir tau atlikti sąžinės patikrinimą…, jei užimi vieną iš tų vietų.