Punktų sąrašas

Sakei, kad kai kurie Jėzaus gyvenimo epizodai tave labiau jaudina: kai Jis susiduria su paprastais mirtingaisiais…, kai neša ramybę ir sveikatą tiems, kurių sielą ir kūną drasko skausmas… Tau kyla entuziazmas, kartojai, regint Jį gydantį raupsus, grąžinantį regėjimą, išgydantį paralyžiuotąjį prie tvenkinio – vargšą, kuriam niekas nepadeda. Tada matai Jį tokį didžiai žmogišką, tokį prieinamą tau!

Ką gi… Jėzus ir dabar toks pat, kaip tada.

Prašei Viešpaties leisti tau už Jį pakentėti. Tačiau netrukus, atėjus kančiai tokiu žmogišku, tokiu normaliu pavidalu – kaip šeimos sunkumams ir bėdoms…, arba tūkstančiais įprastinio gyvenimo smulkmenų, tau sunku už jų įžvelgti Kristų. Paklusniai ištiesk rankas šioms vinims…, ir tavo skausmas virs džiaugsmu.

Nesiskųsk kentėdamas. Gludinamas tas akmuo, kuris vertinamas, kuris vertas.

Tau skauda? Su dėkingumu leiskis raižomas, nes Dievas paėmė tave į rankas lyg deimantą… Paprastas akmenukas taip neapdorojamas.

Bailiai sprunkantys nuo kentėjimo turi apie ką pamąstyti, matydami, su kokiu entuziazmu skausmą priima kitos sielos.

Ne taip jau maža vyrų ir moterų, mokančių kentėti krikščioniškai. Sekime jų pavyzdžiu.

Dejuoji?.. Ir sakai man, tarsi būtum teisus: „Štai įdūrimas!.. Dar vienas!..“

Tačiau ar tau neatrodo, jog kvaila stebėtis, kad tarp rožių būna spyglių?

Leisk man, kaip ir iki šiol, kalbėtis su tavim atvirai; man pakanka turėti prieš save Nukryžiuotąjį, kad nedrįsčiau kalbėti apie savo kentėjimus… Ir aš nesistengiu pridurti, jog esu daug kentėjęs, visada – su džiaugsmu.

Kiti tavęs nesupranta?.. Jis buvo Tiesa ir Šviesa, bet ir saviškiai Jo nesuprato. Kaip jau šitiek kartų prašiau, atmink šiuos Viešpaties žodžius: „Mokinys nėra aukštesnis už Mokytoją.“

Dievo vaikui prieštaravimai ir šmeižtai – tarsi kariui mūšio lauke gautos žaizdos.

Iš tavęs kiti šaiposi… Gandas, nuomonė – argi tai svarbu?

Šiaip ar taip, nejauti nei gėdos, nei gailesčio dėl savęs, o tik dėl jų, dėl tų, kurie blogai su tavimi elgiasi.

Kartais žmonės nenori suprasti, lyg būtų apakinti… Tačiau kitais kartais tu pats nepasistengi būti suprastas; taisykis!

Nepakanka būti teisiam. Dar reikia mokėti tą teisybę pagrįsti… ir dar taip, kad kiti norėtų pripažinti.

Vis dėlto visada prireikus liudyk tiesą, nepaisydamas, „ką pasakys“ kiti.

Jei lankai Mokytojo mokyklą, nenustebsi, turėdamas susigrumti su nesupratimu daugelio žmonių, kurie galėtų gerokai tau pagelbėti, jei bent kiek pasistengtų būti supratingesni.