Punktų sąrašas

Daugelį kartų klausei, kodėl sielos, kurioms teko laimė nuo pat mažumės pažinti tikrąjį Jėzų, taip dvejoja prieš susiedamos su Juo tai, ką turi geriausia: savo gyvenimą, savo šeimą, savo iliuzijas.

Turėk galvoje, jog būtent dėl to, kad „viską“ gavai iškart, tu privalai būti labai dėkingas Viešpačiui; lygiai taip reaguotų aklasis, staiga atgavęs regėjimą, tuo tarpu kitiems nė neateina į galvą dėkoti už tai, kad mato.

Tačiau… to negana. Kasdien turi padėti aplinkiniams jausti dėkingumą už savo kaip Dievo vaikų padėtį. Antraip nesakyk, kad esi dėkingas.

Lėtai apmąstyk, kad labai maža iš tavęs prašoma už visa, ką gauni dovanai.

Kas pasivedė Dievui, tas nieko neprarado.

Švč. Mergelė Marija – beribio atsidavimo Mokytoja. Pameni? Girdamas Ją, Jėzus Kristus sakė: „Kas vykdo mano Tėvo valią, tas / ta yra mano motina!..“

Prašyk šios gerosios Motinos, kad tavo sieloje stiprėtų – meilės ir laisvės galia – jos pavyzdingo kilniadvasiškumo atsakymas: Ecce ancilla Domini! – Štai aš Viešpaties tarnaitė.

Atrodė, jog jau visiškai pasiryžęs…, tačiau imantis plunksnos, kad būtų nutraukti santykiai su sužadėtine, paėmė viršų neryžtingumas, ir jam pritrūko drąsos; pasak žmonių, tai labai žmogiška ir suprantama. Matyt, kai kurių manymu, žemiškoji meilė nepriklauso prie tų dalykų, kuriuos reikia palikti, norint visiškai sekti Jėzumi Kristumi, Jam to paprašius.

Kai kas visą gyvenimą elgiasi taip, tarsi apie atsidavimą ir teisingą elgesį Viešpats būtų kalbėjęs tik tiems, kuriems tai nieko nekainuoja – tokių nėra! – arba kuriems nereikia kovoti.

Jie pamiršta, kad Jėzus sakė visiems, jog dangaus karalystė imama jėga, šventa kiekvienos akimirkos kova.

Svyravimai. Tavo gyvenime daug, pernelyg daug pakilimų ir nupuolimų!

Priežastis aiški: iki šiol gyvenai lengvai ir nenori žinoti, kad tarp „norėti“ ir „atsiduoti“ atstumas nemažas.

Atgauk laiką, kurį esi praradęs ilsėdamasis ant pasitenkinimo savimi laurų, manydamas esąs geras žmogus, tarsi pakaktų tiesiog pėdinti, nevagiant ir nežudant.

Paspartink savo pamaldumo ir darbo žingsnį; tau dar reikia šitiek nueiti! Maloniai sugyvenk su visais, įskaitant ir įkyruolius; o padėk pastangų, kad galėtum mylėti tuos ir tarnauti tiems, kuriuos anksčiau niekinai.

Atsinaujinti nereiškia atsipalaiduoti.

Atsidėti verta nebent labai didelio, labai dieviško darbo – šventumo statybai.

Todėl, kanonizuodama šventuosius, Bažnyčia skelbia jų gyvenimo didvyriškumą.

Būk labai atsargus! Žiūrėk, kad, keldamas aplinkos temperatūrą, nesumažintum savo temperatūros.

Laimingos tos palaimintos sielos, kurios, girdėdamos kalbant apie Jėzų – o Jis mums kalba nuolat, – iškart atpažįsta Jį kaip Kelią, Tiesą ir Gyvenimą!

Gerai žinai, kad šioje laimėje nedalyvaujame tada, kai mums pritrūksta narsos Juo sekti.