Punktų sąrašas

„Tai mano Kūnas…“, ir Jėzus pasiaukojo, pasislėpdamas po duonos pavidalu. Šiandien Jis ten su savo Kūnu ir Krauju, su savo Siela ir Dievyste taip pat, kaip ir tą dieną, kai Tomas įdėjo pirštus į Jo šlovingąsias žaizdas.

Vis dėlto kiek kartų tu praeini pro šalį nė nelinktelėjęs iš paprasto mandagumo, kaip susitikęs gatvėje kokį nors pažįstamą.

Tavo tikėjimas kur kas menkesnis už Tomo!

Jei siekiant tave išvaduoti, būtų įkalintas tavo artimas draugas, tai argi tu nesistengtum jo aplankyti, valandėlę pasikalbėti, nunešti lauktuvių, draugystės šilumos, paguodos?.. Ir jei pašnekesys su įkalintuoju išgelbėtų tave nuo kokio nors blogio ir parūpintų kokio nors gėrio…, tai argi jį paliktum? O jei vietoj draugo būtų tavo tėvas arba brolis?

Taigi!

Jėzus pasiliko šventojoje ostijoje dėl mūsų, kad galėtų būti šalia, kad galėtų paremti mus, vesti. O už meilę atsilyginama tik meile.

Kaipgi neskubėti prie tabernakulio kasdien nors kelioms minutėms, kad galėtume nunešti Jam savo pasveikinimą ir savo sūnišką bei brolišką meilę?

Matei tokią sceną? Priešais kokį nors seržantą ar mažai valdžios turintį vėliavininką eina puikiai sudėtas naujokas, nepalyginti šaunesnio stoto, ir nepraeina pro šalį, nepasisveikinęs ir nesulaukęs atsako.

Apmąstyk kontrastą. Kristus – tobulas Dievas, tobulas žmogus, – miręs už tave ant kryžiaus ir teikiąs tau visas gėrybes, kurių tau reikia…, iš bažnyčios tabernakulio ateina pas tave. O tu praeini pro šalį, nekreipdamas dėmesio.

Pradėjai nuo kasdienio lankymosi… Man nekeista, kad sakai: „Pradedu beprotiškai pamėgti tabernakulio šviesą.“

Nepamiršk kasdien bent sykį ištarti: „Jėzau, myliu tave“, ir kasdien bent kartą priimti dvasinę komuniją kaip išpirką už visus išniekinimus ir šventvagystes, kurias Jis patiria už tai, kad būna su mumis.

Argi mes nesisveikiname ir nuoširdžiai nebendraujame su visais mylimais žmonėmis? Tad mudu su tavimi sveikinsimės – daug kartų per dieną – su Jėzumi, Marija bei Juozapu ir savo angelu sargu.

Puoselėk gyvą pamaldumą mūsų Motinai. Ji moka subtiliai atsiliepti į mūsų dovanas jai.

Be to, jei kasdien kalbi šventąjį rožinį tikėjimo ir meilės dvasia, Švenčiausioji Mergelė apsiims tave nuvesti labai toli savo Sūnaus keliu.

Kaipgi galima ištverti kasdienėje kovoje be mūsų Motinos pagalbos! Ar tu nuolat jos sieki?

Angelas sargas visada lydi mus kaip pagrindinis liudytojas. Tai jis tavo asmeniniame teisme prisimins, kaip taktiškai per visą savo gyvenimą elgeisi su mūsų Viešpačiu. Maža to, kai jausiesi pražuvęs dėl baisių priešo kaltinimų, tavo angelas pristatys tuos intymius širdies protrūkius – galbūt net tavo paties pamirštus, – tuos Dievui Tėvui, Dievui Sūnui, Dievui Šventajai Dvasiai skirtos meilės įrodymus.

Todėl niekada nepamiršk savo sargo, ir šis dangaus karalaitis neapleis tavęs nei dabar, nei lemiamą akimirką.

Tavo komunijos buvo labai šaltos; mažai dėmesio skyrei Viešpačiui; tave išblaškydavo visokie mažmožiai… Tačiau nuo tada, kai, tavo manymu, intymiame tavo pokalbyje su Dievu dalyvauja angelai, tavo laikysena pasikeitė… „Tenemato manęs tokio“, – tarei sau…

Ir štai kaip tik dėl to, „ką pasakys“ – šįkart gerais sumetimais – vėl truputį pajudėjai Meilės link.

Matydamas, jog tavo širdis sausa, nejautri, jog nežinai, ką sakyti, su pasitikėjimu kreipkis į Mergelę. Sakyk jai: „Mano Skaisčiausioji Motina, užtark mane!“

Jei šauksiesi jos su tikėjimu, ji padarys, kad ir šios sausros viduryje galėtum mėgautis Dievo artumu.