Punktų sąrašas

Apaštalams pabėgus ir įsiaudrinusiai miniai iš neapykantos Jėzui Kristui plėšant gerkles, Švenčiausioji Mergelė Marija iš arti seka savo Sūnų Jeruzalės gatvėmis. Jos nesulaiko minios riksmas, ji toliau lydi Atpirkėją, tuo tarpu visi kiti palydoje, likdami anonimais, niekingai įsidrąsina tyčiotis iš Kristaus.

Galingai šaukis jos: Virgo fidelis! – Mergele Ištikimoji! ir prašyk, kad visi mes, besivadinantys Dievo draugais, tikrai visada jais liktume.

Ištikimybė, tarnyba Dievui ir sieloms, kurios nuolat iš tavęs pageidauju, – ne lengvabūdis, o visiškai kitoks entuziazmas, laimimas gatvėje matant, kiek daug ko reikia visur nuveikti.

Ištikimybė teikia tikrumo, kad eini teisingu keliu, be sukrėtimų bei sutrikimų, ir sustiprina įsitikinimą, kad prasmė ir laimė egzistuoja.

Žiūrėk, ar tai pildosi tavo gyvenime kiekvieną akimirką.

Pasisakei, kad Dievas kartais tave pripildo šviesos, o kartais – ne.

Tvirtai atsakiau tau, kad Viešpats visada be galo geras. Todėl, norint eiti pirmyn, tau pakanka šių šviesių tarpsnių; net ir kitokie tau bus į naudą, idant taptum ištikimesnis.

Žemės druska. Pasak mūsų Viešpaties, jo mokiniai – taip pat tu ir aš – yra žemės druska, suteikianti atsparumo infekcijai, padedanti išvengti gedimo, pagardinanti pasaulį.

Tačiau Jis dar pridūrė: Quad si sal evanuerit… Jei druska netenka sūrumo, ji bus išmesta ir žmonių mindžiojama…

Ar šiandien, matant daugelį apgailėtinų įvykių, tau jau paaiškėjo, kas anksčiau buvo neaišku?

Man kelia virpulį epizodas iš Antrojo laiško Timotiejui, kuriame apaštalas sielojasi, kad šio pasaulio apžavėtas Demas pabėgo į Tesaloniką… Vyras, kituose laiškuose šventojo Pauliaus minimas tarp šventųjų, išdavė dieviškąją iniciatyvą dėl niekniekio ir iš persekiojimų baimės.

Suvirpu, suvokdamas savo menkystę, ir tai paskatina reikalauti iš savęs ištikimybės Viešpačiui net tuose įvykiuose, kurie gali atrodyti nereikšmingi, nes jei jie nepadeda didesniam mano suvienijimui su Juo, tai aš jų nenoriu!

Daugeliui istorijos akimirkų, kuriuos velnias stengiasi pakartoti, man pasirodė labai tinkamas tavo mąstymas apie ištikimybę: „Visą dieną mano širdyje, mintyse ir lūpose trumputė malda: Roma!“

Didžiulis atradimas, kad tai, ką supratai tik labai pusėtinai, tau pasidarė kuo aiškiausia, prireikus paaiškinti kitiems.

Tau teko labai pamažu išsikalbėti su vienu, nusiminusiu dėl to, kad jautėsi niekam tikęs ir nenorėjo niekam būti našta… Tada kaip niekada gerai supratai, kodėl vis sakau, jog mes – sunkiai ratą sukantys asiliukai – ištikimi, su didžiuliais akidangčiais, idant nematytume ir asmeniškai neragautume rezultatų – gėlių, vaisių, sodo žalumos, – visiškai tikri savo ištikimybės veiksmingumu.

Ištikimybė reikalauja ugdymo alkio, nes, paskatintas nuoširdžios meilės, nenori pakliūti į pavojų, iš nežinojimo skleisdamas ar gindamas kriterijus ar pažiūras, toli gražu nederančias su tiesa.

„Norėčiau, – rašai, – kad mano ištikimybė ir ištvermė būtų tokios nepajudinamos ir amžinos, o mano tarnystė tokia budri ir meilinga, kad jūs galėtumėte džiaugtis manimi, o aš jums būčiau šiokia tokia atrama.“

Atsakau tau: „Testiprina Dievas tavo ryžtą, kad mes būtume pagalba ir parama Jam.“

Iš tiesų kai kurie pradžioje užsidega entuziazmu, o vėliau pasišalina… Nesirūpink, nes jie yra adata, kuria Dievas veria siūlą.

Ak, melskis ir už juos, nes, ko gero, įmanoma pasiekti, kad jie ir toliau skatintų kitus.

Tau, svyruojančiam, iš vieno laiško nurašau: „Nuo dabar aš galbūt tebebūsiu tas pats netikęs įrankis, kaip ir visada. Nepaisydamas to, visiškai kitaip svarstau ir sprendžiu savo gyvenimo problemą, nes manyje esama tvirto troškimo ištverti… iki galo!“

Niekada neabejok, nes Jis niekada neapvilia.