Punktų sąrašas

Vadovaujant, pirmiausia paisant bendrojo gėrio, reikia atsižvelgti į tai, kad dvasinėje ir visuomeninėje srityje kokia nors norma vargiai gali patikti visiems.

Kaip sako liaudies išmintis, visiems niekada neįtiksi. Tačiau neabejok, kad tai ne įstatymo trūkumas, o niekuo nepateisinamas kai kurių žmonių puikybės arba egoizmo maištas.

Tvarka, autoritetas, drausmė… Jie klausosi, jei išvis klausosi, ir ciniškai šypsosi, duodami suprasti giną savo laisvę.

Tie patys žmonės tuoj pat sieks, kad mes juos gerbtume arba taikstytumės su jų klystkeliais; jie nesupranta – kokie lėkšti jų protestai! – kad jų manieros nepriimtinos – negali būti priimtinos – kaip tikra kitų laisvė.

Vadovaujantys dvasiniams reikalams turi domėtis viskuo, kas žmogiška, kad galėtų pakylėti tai į antgamtinį lygmenį ir sudievinti.

Jei ko nors neįmanoma sudievinti, neapgaudinėk savęs: tai ne žmogiška, tai „gyvuliška“, netinkama protingam kūriniui.

Autoritetas. Tai ne viršesniojo šaukimas ant žemesniojo, o šio – ant dar žemesnio.

Tokiu matu – autoriteto karikatūra – be akivaizdžios meilės ir žmogiškojo mandagumo pasiekiama tik to, kad galva vis labiau tolsta nuo pavaldinių, ne tarnaudama jiems, o veikiau naudodamasi jais!

Nebūk vienas iš tų, kurie, nesutvarkę savo namų, ketina kištis į kitų žmonių namų tvarkymą.

Tačiau… ar tikrai manai viską žinąs, būdamas iškeltas valdžion?

Įsidėmėk, kad geras valdytojas žino galįs ir turįs mokytis iš kitų.

Sąžinės laisvė? Ne! Kiek kartų tautas ir žmones yra suvedžiojusi ši apgailėtina klaida, įgalinanti veikti prieš vidinius įsakymus.

„Sąžinių“ laisvė? Taip! Tai reiškia pareigą klausyti šio vidinio imperatyvo…, ak, bet tik rimtai pasirengus ugdymu!

Vadovauti – tai ne kamuoti ar gniuždyti.

Čia tau, užimančiam postą valdžioje. Mąstyk apie tai, kad nevykusiai panaudojami ištrupa, sudyla ir tampa netinkami galingiausi ir veiksmingiausi įrankiai.

Vadovybės sprendimai, lengvabūdiškai priimami vieno asmens, visada arba beveik visada būna paveikti vienpusiško problemos matymo.

Kad ir koks būtum pasirengęs bei talentingas, turi klausytis tų, kurie dalijasi su tavimi vadovavimo užduotimi.

Niekada netikėk anoniminiais skundais; taip elgiasi niekšai.

Štai gero valdymo kriterijus – žmogiškąją medžiagą imti tokią, kokia yra, ir padėti jai gerėti, niekada jos nemenkinant.

Spręsdamas klausimus, stenkis niekada neperdėti teisingumo tiek, kad pamirštum artimo meilę.

Grandinės tvirtumas matuojamas pagal silpniausią grandį.

Apie nė vieną iš savo pavaldinių nesakyk, kad jis niekam netikęs.

Tai tu niekam netikęs, nes nesugebi paskirti jo į tokią vietą, kurioje jis galėtų veikti.

Atsispirk pagerbimų siekiui; vietoj to mąstyk apie priemones, pareigas ir veiksmingumą. Tada nebesieksi pareigybių, o gavęs jas vertinsi taip, kaip dera, būtent kaip naštą tarnaujant sieloms.