Punktų sąrašas

Tu kuri aplink save dirbtinę nepasitikėjimo, įtarumo atmosferą, nes kalbėdamas sudarai įspūdį, tarsi žaistum šachmatais, kiekvieną žodį ištardamas lyg mąstydamas apie ketvirtą ėjimą į priekį.

Įsidėmėk, kad Evangelijoje nusakant liūdną atsargių ir veidmainiškų Rašto aiškintojų ir fariziejų vaizdą, pasakyta, jog jie užduodavo Jėzui keblių klausimų, ut caperent eum in sermones – kad nutvertų Jį už žodžių! Venk tokios elgsenos.

Jei tave trikdo, kad tau sakoma tiesa, tai… kam klausi?

Gal tu nori, kad tau būtų atsakoma tavo tiesa ir pateisinami tavo paklydimai?

„Šie žmonės, – sakė jis liūdnai, – neturi Kristaus dvasios, o tik Kristaus kaukę… Todėl, stigdami krikščioniškosios nuovokos, jie nesupranta tiesos ir neduoda vaisių.“

Mes, Dievo vaikai, negalime pamiršti, kad Mokytojas skelbė: „Kas jūsų klauso, manęs klauso…“ Todėl turime stengtis būti Kristumi ir anaiptol ne Jo karikatūra.

Veidmainystės puoselėtojai visada verčiami kęsti kartaus ir pagiežingo marinimosi gyvenimą.

Nuo tokių pasiūlymų, kaip Erodo: „Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau“, prašykime Šventosios Dvasios apsaugoti nuo tariamųjų geravalių „globos ir gerų pažadų“.

Nestigs mums Parakleto šviesos, jei kaip išminčiai ieškosime tiesos ir kalbėsime nuoširdžiai.

Kas tokie užsigauna, kadangi tu kalbi aiškiai?

Ko gero, jų sąžinė nerami, ir jiems tenka šitaip ją dangstyti.

Elkis taip ir toliau, kad padėtum jiems keistis.

Nesąžiningai aiškindamasis svetimus ketinimus, tu neturi teisės reikalauti supratimo.

Nuolat kalbi apie tai, kas taisytina, ką reikia pertvarkyti. Na, ką gi… persitvarkyk pats! – tau to labai reikia, – ir jau būsi pradėjęs pertvarką.

Iki tol nepatikėsiu tavo raginimais atsinaujinti.

Esama tokių fariziejiškų žmonių, kurie… piktinasi išgirdę kitus kartojant tą pat, kas anksčiau buvo girdėti iš jų lūpų.

Tu toks landus, kad, atrodo, tau rūpi tik nardyti po artimo gyvenimą. Pagaliau susidūręs su garbiu energingos valios vyru, parodžiusiu tavo vietą, tu viešai dejuoji, kad jis tave įžeidė.

Štai kiek siekia tavo begėdystė ir iškreipta sąžinė…, kaip ir daugelio kitų.

Vienu mostu mėgini pasisavinti ir teisingos nuomonės „garbingumą“, ir gėdingus priešingos nuomonės „pranašumus“…

Bet kuria kalba tai vadinama dviveidyste.

Kokie jie geri!.. Pasirengę „atleisti“ už tai, kas nusipelno tik pagyrimo.