Punktų sąrašas

Iš tavęs reikia daugiau reikalauti, nes tu gali duoti daugiau ir privalai duoti daugiau. Pamąstyk apie tai.

Kartą girdėjau, kad dideliuose mūšiuose kartojasi įdomus reiškinys. Nors skaičius ir priemonių pranašumas iš anksto garantuoja pergalę, kovai verdant netrūksta akimirkų, kai dėl vieno baro silpnumo iškyla pralaimėjimo grėsmė. Tada iš aukštosios vadovybės ateina griežti įsakymai, ir sunkumus patiriančio flango spragos užtaisomos.

Pagalvojau apie tave ir apie save. Su Dievu, nepralaiminčiu mūšių, mes visada būsime nugalėtojai. Todėl kovoje už šventumą pasijutęs bejėgis, klausyk nurodymų, būk dėmesingas, leiskis padedamas, nes Jis neapvilia.

Noriai paklusti. Tačiau su protu, su meile ir atsakomybės jausmu, anaiptol nesmerkiančiu to, kuris vadovauja.

Apaštalaudamas paklusk, nekreipdamas dėmesio į žmogiškąsias vadovo savybes ir į tai, kaip jis vadovauja. Jei elgiesi priešingai, tai ne dorybė.

Kryžių būna įvairių: iš briliantų, perlų, smaragdų, emalių, dramblio kaulo…, taip pat iš medžio, kaip mūsų Viešpaties. Visi nusipelno tos pačios pagarbos, nes Kryžius kalba apie žmogumi tapusio Dievo auką. Taikyk šį samprotavimą savo klusnumui, nepamiršdamas, kad Jis meiliai, nedvejodamas apkabino medį ir ten mus atpirko.

Tik paklusęs, o tai jau intencijos grynumo ženklas, laikydamasis deramų sąlygų, broliškai perspėk ir šios pareigos vykdymu sustiprinsi vienybę.

Paklūstama lūpomis, širdimi ir protu. Paklūstama ne žmogui, o Dievui.

Nemėgsti klusnumo, jei nemėgsti paliepimo, taip pat jei iš tikrųjų nemėgsti to, kas tau liepiama.

Daugelis bėdų pataisomos beregint. Kitos – ne iš karto. Tačiau visos susitvarko, mums būnant ištikimiems, paklūstant, vykdant tai, kas nurodyta.

Viešpats nori, kad tu apaštalautum konkrečiai, kaip antai pagaudamas šimtą penkiasdešimt tris dideles – ir ne kitokias – žuvis į dešinę nuo valties.

Tu klausi manęs: „Kaip čia yra, kad žinau esąs žmonių žvejys, gyvenu sąlytyje su daugeliu bendražygių ir galiu suprasti, kur link kreipti savo specifinį apaštalavimą, bet nieko nepagaunu?… Ar man trūksta meilės? Trūksta vidinio gyvenimo?“

Atsakymą išgirsi iš Petro lūpų per kitą stebuklingą žūklę: „Mokytojau, mes, kiaurą naktį vargę, nieko nesugavome, bet dėl tavo žodžio užmesiu tinklus.“

Jėzaus Kristaus vardu pradėk iš naujo. Sustiprėjęs tark: „Šalin apatiją!“

Paklusk be šitiek nereikalingų svarstymų… Rodyti liūdesį ar bodėjimąsi, gavus paliepimą – labai rimta klaida. O štai jausti – ne tik nėra nusižengimas, bet net gali būti gera proga didelei pergalei, herojiškųjų dorybių akto vainikavimui.

Ne aš tai išradau. Pameni? Evangelijoje pasakojama, kad šeimos tėvas davė tokią pat užduotį dviem sūnums… Ir Jėzus džiaugiasi tuo, kuris nors ir priešgyniavo, bet atliko, kas pasakyta; Jis džiaugiasi, nes drausmė yra Meilės vaisius.

Neklusnumas dažniausiai kyla iš nemokėjimo „išklausyti“ paliepimą, o tai iš esmės reiškia nuolankumo stygių arba nenorą tarnauti.

Nori tobulai paklusti?.. Tad gerai įsiklausyk, kad suprastum to, kas tau nurodoma, siekį ir dvasią; o jei ko nesupranti, tai klausk.

Kada gi įsitikinsi turįs paklusti!.. O nepaklūsti, jei, užuot įgyvendinęs savo gyvenimo planą, gaišti laiką. Visos tavo minutės turi būti kupinos: darbas, studijos, prozelitizmas, vidinis gyvenimas.