Punktų sąrašas

Ar, suvokdami savo pareigas, taip ir praleisime visą dieną, neprisiminę, jog turime sielą?

Kasdienėje meditacijoje privalome nuolat taisyti tai, kas dera, kad neišklystume iš kelio.

Pamiršus maldą, iš pradžių gyvenama iš dvasinių atsargų…, o paskui – iš suktumo.

Meditacija. Nustatytas laikas nustatytą valandą. Jei ne, jei prisitaikysi, kaip tau patogiau – tai jau bus marinimosi stoka. Tačiau malda be marinimosi menkai veiksminga.

Tau trūksta vidinio gyvenimo, nes į maldą nesudedi saviškių rūpesčių ir uolumo dėl sielų, nes nesistengi matyti aiškiai, pasiryžti konkrečiai ir tai įgyvendinti, nes neturi antgamtinio reggėjimo studijose, darbe, pokalbiuose, bendravime su kitais…

O kaipgi Dievo artumas – tavo maldos padarinys ir apraiška?

Nesimeldei? Neturėjai laiko? Tu turi laiko. Antraip kokie gi bus tavo darbai, jei nebūsi jų apmąstęs Viešpaties akivaizdoje, kad galėtum juos sutvarkyti? Kaipgi užbaigsi dienos darbą tobulai be šio pokalbio su Dievu? Nagi, tai tas pat, kas pasiteisinti, jog trūksta laiko mokytis, labai užsiėmus pamokų aiškinimu… Be studijų gerai mokyti neįmanoma.

Malda eina pirma visko. Jei tai supranti, bet neįgyvendini praktikoje, nesakyk, kad tau trūksta laiko; tu tiesiog nenori melstis!

Maldos, daugiau maldos! Tai atrodo nelogiška dabar, egzaminų, didelių darbų metu… Tau reikia jos, ir ne tik įprastinės maldos, kaip pamaldumo praktikos; tau reikia maldos ir laisvomis valandėlėmis, maldos tarp užsiėmimų, užuot eikvojus protą niekams.

Na ir kas, jei, kad ir kaip stengiantis, nepavyksta susimąstyti ir susikaupti. Galbūt tokia meditacija daug vertingesnė už patogiai atliekamą koplyčioje.

Štai vienas veiksmingas būdas pasiekti Dievo artumą – kasdien pirmą priėmimą skirti Jėzui Kristui.

Malda – ne išimtinė vienuolių teisė, tai krikščionių, pasaulio vyrų ir moterų, kurie žino esą Dievo vaikai, pareiga.

Žinoma, tu turi eiti savo keliu – kaip veiksmo žmogus… su kontempliatyviojo pašaukimu.

Katalikas be maldos?.. Tai tarsi karys be ginklų.

Dėkok Viešpačiui už didžiulį gėrį, kurį Jis tau suteikė, duodamas suprasti, jog „reikalinga tik viena.“ Ir sykiu iš dėkingumo tenebūna nė dienos be prašymo už Jo dar nepažįstančius ar nesuprantančius.

Jiems stengiantis tave „sužvejoti“, tu klausei savęs, iš kur jie semiasi jėgų ir viską deginančios ugnies. Dabar, pats melsdamasis, supranti, jog malda – tas šaltinis, kuris trykšta greta tikrųjų Dievo vaikų.

Rožinis labai veiksmingas tiems, kurie protą ir studijas panaudoja kaip ginklą. Mat meldžiantis Švenčiausiajai Mergelai ši tariama vaiko monotonija su savo Motina naikina bet kokį tuštybės ir išdidumo pradą.

„Nesuteptoji Mergele, gerai žinau esąs vargšas nelaimėlis, nieko kito nedarantis, tik kasdien didinantis savo nuodėmių skaičių…“ Sakei kadaise taip kalbėjęsis su mūsų Motina.

Ir aš nedvejodamas patariau tau melstis šventuoju rožiniu; palaiminta Sveika, Marija monotonija, nuvalanti tavo nuodėmių monotoniją!

Liūdnas būdas nekalbėti rožinio būtų palikti jį paskutinei valandai.

Gulant miegoti jis kalbamas, jei išvis kalbamas, blogai ir neapmąstant slėpinių. Taip sunku išvengti rutinos, slopinančios tikrąjį pamaldumą, vienintelį pamaldumą.

Rožinis kalbamas ne tik lūpomis, vieną po kitos murmant Sveika, Marija. Taip murma davatkos ir šventeivos moterys bei vyrai. Krikščioniui žodinė malda turi būti įsišaknijusi širdyje taip, kad meldžiantis rožiniu protas galėtų įžengti į kiekvieno slėpinio kontempliaciją.

Vis atidedi rožinį vėlesniam laikui ir galiausiai nesukalbi jo, nes reikia eiti miegoti. Jei neturi kito laiko, kalbėk jį gatvėje, niekam nekrisdamas į akis. Beje, tai padės tau išlaikyti Dievo artumą.

„Melskis už mane“, paprašiau jo kaip visada. Jis nustebęs atsiliepė: „Tačiau argi jums kas nors atsitiko?“

Turėjau paaiškinti, kad visiems mums kas akimirką kas nors atsitinka ar nutinka, ir pridūriau, kad stingant maldos, „nutinka ir prislegia dar daugiau dalykų“.

Dienos būvyje atnaujink gailesčio aktą; suprask, kad Jėzus užgaunamas nuolat ir, deja, taip pat dažnai už tai neatmokama.

Todėl nuolat kartoju: juo daugiau gailesčio aktų, juo geriau! Antrink man ir tu savo gyvenimu bei savo patarimais.

Kokia miela Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei scena! Marija – kiek kartų tai apmąstėme! – susikaupusi maldoje…, į pokalbį su Dievu ji sudeda visus penkis jutimus ir visas savo galias. Maldoje ji sužino Dievo valią ir per maldą paverčia ją savo gyvenimo išgyvenimu; nepamiršk Mergelės pavyzdžio!