Punktų sąrašas

Savo sielose turime ugdyti tikrą siaubą nuodėmės atžvilgiu. Viešpatie, – kartok atgailaujančia širdimi, – teneįžeisiu Tavęs daugiau!

Tačiau nebijok vargano kūno ir žmogiškųjų aistrų balasto; būtų kvaila ir vaikiškai naivu tik dabar sužinoti, jog „tai“ egzistuoja. Tavo varganumas – ne kliūtis, o akstinas labiau vienytis su Dievu, atkakliai jo ieškoti, nes Jis mus apvalo.

Viešpačiui labai skaudu, kad daugelis vyrų ir moterų tokie nenuovokūs, jog nesistengia vengti tyčinių lengvųjų nuodėmių. Jie mano ir teisinasi, jog tai normalu, nes už šių kliūčių užkliūva visi!

Gerai įsiklausyk, nes daugelis iš padugnių, pasmerkusių Kristų mirti, taip pat pradėjo tik šaukdami, kaip ir kiti, na, ir atėjo į Alyvų kalną – sykiu su visais!

Galiausiai taip pat spaudžiami to, ką darė „visi“, jie nesugebėjo ar nepanorėjo trauktis… ir nukryžiavo Jėzų!

Ir dabar, po dvidešimt amžių, mes vis dar nesame pasimokę.

Felix culpa! – gieda Bažnyčia… Palaiminta tavo klaida, kartoju tau į ausį, padėjusi vėl nenupulti, taip pat geriau suprasti ir palaikyti artimą, ne prastesnį už tave.

Mylėk savo tėvynę, nes patriotizmas – krikščioniškoji dorybė. Tačiau patriotizmas, virtęs nacionalizmu, skatinančiu abejingai, paniekinamai, be krikščioniškosios meilės ir teisingumo žvelgti į kitas tautas, į kitas nacijas, yra nuodėmė.

„Kol aš neverčiamas nusidėti!“ – šiuos tvirtus žodžius ištarė vargšas žmogus, asmeniniame gyvenime ir žmogiškuosiuoe bei krikščioniškuosiuose siekiuose beveik sunaikintas galingų priešų.

Mąstyk ir mokykis: kol tu neverčiamas nusidėti!

Savanoriškai priėmus dialogą, pagunda atima sielos ramybę taip pat, kaip netyrumas, kuriam pritariama, panaikina malonę.

Jis ėjo netyrumo keliu visu savo kūnu… ir visa savo siela. Jo tikėjimas darėsi miglotas…, nors jam ir gerai žinoma, jog tai ne tikėjimo problema.

Taip, prašyk atleidimo gailėdamasis ir atlik gausią atgailą už savo netyrus darbus praeityje, bet nesistenk jų prisiminti.

Vien pragaras yra bausmė už nuodėmę. Mirtis ir teismas – tik padariniai, kurių nebijo gyvenantys Dievo malonėje.

Ieškok Mergelės, Gerojo Patarimo Motinos, globos, kad tavo lūpos niekada neištartų Dievui užgaulaus žodžio.

Per meditaciją Kristaus Kančia peržengia šaltus istorijos ar maldingo mąstymo rėmus ir iškyla prieš akis kaip baisi, slegianti, žiauri, kruvina…, kupina Meilės.

Justi, kad nuodėmė nesutraukiama į mažą „rašybos klaidą“; tai Dievo Sūnaus nukryžiavimas, Jo rankų bei kojų trupinimas kūjo smūgiais ir Jo širdies plėšymas.