Punktų sąrašas

Petras sako: „Viešpatie! Tu mazgosi man kojas?“ Jėzus atsako: „Tai, ką aš darau, dabar tu dar nesupranti; suprasi tai vėliau.“ Petras kartoja: „Niekada Tu nemazgosi man kojų.“ Jėzus atsiliepia: „Jei nemazgosiu, tu neturėsi dalies su manimi.“ Simonas Petras pasiduoda: „Viešpatie, ne tik kojas, bet ir rankas bei galvą!“

Prieš pašaukiami visiškam atsidavimui, be svyravimų, dažnai priešgyniaujame tokiu netikru kuklumu, kaip Petras… Duok, Dieve, kad būtume ir širdies žmonės, kaip apaštalas! Petras niekam neleidžia labiau už jį mylėti Jėzų. Ši meilė skatina reaguoti taip: „Štai aš! Numazgok man rankas, galvą, kojas! Apvalyk mane visą! Juk aš noriu atsiduoti Tau visas be jokių išlygų.“

Autoritetas. Tai ne viršesniojo šaukimas ant žemesniojo, o šio – ant dar žemesnio.

Tokiu matu – autoriteto karikatūra – be akivaizdžios meilės ir žmogiškojo mandagumo pasiekiama tik to, kad galva vis labiau tolsta nuo pavaldinių, ne tarnaudama jiems, o veikiau naudodamasi jais!

Draugystės prasmę tu supratai, pasijutęs mažosios kaimenės ganytoju, tos kaimenės, kurią buvai palikęs ir nori vėl suburti, stengdamasis tarnauti kiekvienam.