Punktų sąrašas

„Negalime būti sektantai“, – tarsi nešališkai sakė jie man, patyrę Bažnyčios mokymo tvirtumą.

Paskui, man parodžius, kad turintis tiesą nėra sektantas, jie suprato savo klaidą.

Ėmęsis apaštalauti, patikėk, kad tai reiškia daugybę žmonių padaryti laimingus, labai laimingus; Tiesa neatskiriama nuo tikro džiaugsmo.

Sutinku, kad pasakai „beveik“ visą tiesą… Vadinasi, nesi atviras.

„Tu dejuoji… – ir vėl kartoju su šventu nenuolaidumu, – tu dejuoji…, nes šįkart įdėjau pirštą į tavo žaizdą.

Būsi supratęs, kas tai yra nuoširdumas, rašydamas man: „Pratinuosi vadinti daiktus savo vardais ir ypač neieškoti pavadinimų tam, ko nėra.“

Gerai įsimąstyk, kad būti perregimam veikiau reiškia neužstoti, negu stengtis parodyti… Tai reiškia leisti išryškėti dalykams indo dugne, o ne stengtis padaryti matomą orą.

Dievo akivaizdoje visada elkimės taip, kad neturėtume ko slėpti nuo žmonių.

Tu meldeisi priešais Nukryžiuotąjį ir nusprendei, kad verčiau tau nukentėti dėl tiesos, negu tiesai nukentėti dėl tavęs.

Dažnai tiesa tokia neįtikima!.. Ypač dėl to, kad ji visada reikalauja gyvenimo nuoseklumo.

Jei tave trikdo, kad tau sakoma tiesa, tai… kam klausi?

Gal tu nori, kad tau būtų atsakoma tavo tiesa ir pateisinami tavo paklydimai?

Tu patikini labai gerbiąs tiesą… Ar dėl to visada ir laikaisi tokiame pagarbiame nuotolyje nuo jos?

Nesielk lyg kvailys; noras kasdien geriau pažinti, labiau mylėti ir tvirčiau ginti tiesą, kurią reikia pažinti, mylėti ir ginti, niekada nereiškia fanatizmo.

Ir atvirkščiai, nebijau tvirtinti, kad į sektantiškumą įpuola tie, kurie vardan netikros laisvės priešinasi šiam logiškam elgesiui.

Tas tavo polinkis, kurį tu vadini atvirumu, lengvai sutikti su bet kokiu teiginiu, nukreiptu prieš asmenį, jo neišklausius, anaiptol ne teisingumas…, juo labiau – ne artimo meilė.

Šmeižtas kartais kenkia apšmeižtiesiems… Tačiau iš tiesų jis nuplėšia garbę jį garsinantiems ir platinantiems…, o paskui besinešiojantiems šią naštą sielos gelmėse.

„Kodėl tiek daug piktžodžiautojų?“ – sielvartingai klausi savęs… Vieni tokiais tampa per klaidą, dėl fanatizmo ar piktumo. Tačiau dauguma kartoja gandą iš inercijos, dėl paviršutiniškumo, dėl nežinojimo.

Todėl dar kartą pabrėžiu: kai negali pagirti ir nėra būtinybės kalbėti, tylėk!

Apšmeižtai aukai kenčiant tyloje, „budeliai“ tyčiojasi su narsiu bailumu.

Nepasitikėk kategoriškais teiginiais, jei jų gynėjai neketina ar nenori pasikalbėti su suinteresuotu asmeniu.

Apklausą galima atlikti daugeliu būdų. Su trupučiu vyliaus prisiklausius gandų, galima pririnkti dešimt storų tomų prieš kokį nors taurų asmenį ar garbingą įstaigą. Juo labiau, jei tas asmuo ar įstaiga veiksmingai dirba. Ir ypač, jei tas veiksmingumas apaštališkas…

Liūdnas tokių apklausų organizatorių triūsas, bet dar liūdnesnė laikysena tų, kurie pasirengę būti tokių žalingų ir paviršutiniškų teiginių garsiakalbiais.

„Šie žmonės, – sakė jis liūdnai, – neturi Kristaus dvasios, o tik Kristaus kaukę… Todėl, stigdami krikščioniškosios nuovokos, jie nesupranta tiesos ir neduoda vaisių.“

Mes, Dievo vaikai, negalime pamiršti, kad Mokytojas skelbė: „Kas jūsų klauso, manęs klauso…“ Todėl turime stengtis būti Kristumi ir anaiptol ne Jo karikatūra.

Šiuo atveju, kaip ir daugeliu kitų, žmonės juda, visų manymu, būdami teisūs…, ir Dievas juos veda; kaip tik virš jų atskirų sumetimų galiausiai triumfuos neištiriamoji ir mieliausioji Dievo apvaizda.

Tad leiskis Viešpaties vedamas, nesipriešindamas Jo planams, nors jie ir prieštarautų tavo „esminiams argumentams“.

Liūdna matant, kad kai kurie, ne itin stengdamiesi išmokti, užuot perėmę mokslo įgytus lobius, imasi jų pritaikymo savo skoniui daugiau ar mažiau savavališkais būdais.

Tačiau šis tvirtinimas tepaskatina tave padvigubinti pastangas, gilinantis į tiesą.

Užuot tyrinėjus, patogiau rašyti prieš tyrinėjančius arba mokslui ir technikai atnešančius naujų atradimų. Tačiau nedera pakęsti, kad šie „kritikai“ dar ir mėgina išsikelti į absoliučius išmanymo ir nemokšų nuomonės viešpačius.

„Neaišku, neaišku“, – prieštaravo jis tvirtiems kitų pašnekovų teiginiams… Aiškus buvo tik jo nežinojimas.

Tau nemalonu skaudinti, skaldyti, rodyti nepakantumą…, ir tu taikstaisi su pozicijomis ir punktais, tikindamas mane, kad tai nerimti dalykai, bet juk jie sukelia pražūtingų padarinių daugeliui žmonių.

Atleisk už nuoširdumą, bet šitaip veikdamas, tu įklimpsti į taip trikdantį tave nepakantumą, tik dar kvailesnį ir žalingesnį, trukdydamas skelbti tiesą.

Dėl Savo teisingumo ir gailestingumo, kurie yra begaliniai ir tobuli, Dievas su tokia pat meile, bet skirtingai elgiasi su skirtingais vaikais.

Todėl lygybė nereiškia visų matavimo tuo pačiu matu.