Punktų sąrašas

„Tai vilties laikas, ir aš gyvenu šiuo lobiu. Tai ne sakinys, tėve, – sakai, – tai tikrovė.“

Tada… visą pasaulį, visas didžiule galia tave traukiančias žmogiškąsias vertybes – draugystę, meną, mokslą, filosofiją, teologiją, sportą, gamtą, kultūrą, sielas… – viską sudėk į viltį – Kristaus viltį.

Esminė klaida, kurios privalai saugotis, būtų manyti, kad kilnūs ir teisėti tavo laiko ir aplinkos papročiai bei reikalavimai negali būti tvarkomi ir pritaikomi pagal Jėzaus Kristaus moralinio mokymo šventumą.

Įsidėmėk, kad pabrėžiu: kilnūs ir teisėti. Kitokie neturi pilietybės teisės.

Daug materialių, techninių, socialinių, politinių, kultūrinių realijų…, paliktų savieigai ar mūsų tikėjimo šviesos stokojančių rankose, virsta grėsmingomis kliūtimis antgamtiniam gyvenimui; jos sudaro tarsi kokį uždarą ir Bažnyčiai priešišką draustinį.

Kaip krikščionis, kad ir kas būdamas – tyrėjas, literatas, mokslininkas, politikas, darbininkas…, tu turi pareigą pašventinti šias realijas. Atmink, kad visa visata, kaip rašo apaštalas, dejuoja tarsi gimdymo skausmuose, laukdama Dievo vaikų išvadavimo.

Dievo akivaizdoje joks užsiėmimas savaime nei didelis, nei mažas. Viskas įgyja meilės, su kuria jis atliekamas, vertę.