Punktų sąrašas

Kalbėdamas apie „draugystės apaštalavimą“, aš turiu omenyje asmeninę draugystę, pasišventusią, nuoširdžią – iš žmogaus į žmogų, iš širdies į širdį.

Draugystės ir pasitikėjimo apaštalavime pirmas žingsnis yra supratimas, tarnavimas… ir šventas reiklumas mokyme.

Sutikusieji Kristų negali užsisklęsti savo aplinkoje; liūdna būtų dėl tokio susimenkinimo! Jie turi išsiskleisti lyg vėduoklė, kad galėtų pasiekti visas sielas. Kiekvienas turi suburti – ir plėsti – draugų ratą, kurį galėtų veikti savo profesiniu prestižu, elgesiu, draugyste, idant per tą prestižą, elgesį, draugystę juos veiktų Kristus.

Puikiai suprantu tave, apie savo apaštalavimą rašantį: „Einu tris valandas melstis su Fizika. Tai bus bombardavimas, kad „kristų“ kita pozicija, esanti kitoje bibliotekos stalo pusėje… su juo jau esate matęsi, kai buvote čia atvykęs.“

Pamenu, kaip džiaugeisi, iš manęs išgirdęs, kad tarp maldos ir darbo neturi būti jokio pertrūkio.

Tas stultorum infinitus est numerus, begalinis skaičius kvailių, apie kurį skaitome Šventajame Rašte, regis, kasdien vis didėja. Įvairiausiose vietose, netikėčiausiose situacijose, prisidengę pareigų teikiamu prestižu ar net „dorybėmis“ – kiek kartų tau tenka patirti kvailystes ir sveiko proto stoką!

Tačiau aš nesuprantu, kaip galima prarasti antgamtinį gyvenimo pojūtį ir likti abejingam; labai jau prasta tavo vidinė būsena, jei dėl žmogiškųjų priežasčių pakenti šias situacijas ir neturi kitos išeities, kaip pakęsti.

Nepadėdamas jiems atrasti kelio per atsakingą ir gerai atliekamą – pašventintą! – darbą, tampi tokiu pat kvailiu, kaip ir jie, arba jų bendrininku.

Draugystės prasmę tu supratai, pasijutęs mažosios kaimenės ganytoju, tos kaimenės, kurią buvai palikęs ir nori vėl suburti, stengdamasis tarnauti kiekvienam.

Tavęs negali tenkinti vien pasyvus buvimas sau. Tu turi tapti tikru savo draugų draugu, padėti jiems. Pirmiausia – savo elgesio pavyzdžiu. Paskui – savo patarimu ir artimos draugystės daroma įtaka.

Didele sėkme laikei susitikimą su tiesos mokytojais, tikrais draugais, mokiusiais tave, panorėjusį žinoti, be jokių apribojimų; nereikėjo regzti pinklių, siekiant išgauti jų mokslą, nes tau buvo parodytas lengvesnis kelias, nors, norint jį atrasti, jiems teko sunkiai dirbti ir kentėti… Dabar tavo eilė padaryti tą pat šitam, anam, visiems!

Gerai pamąstyk ir atitinkamai veik, nes žmonės, laikantys tave nemaloniu, liausis taip manyti, supratę, kad tu tikrai juos myli. Tai priklauso tik nuo tavęs.

Savo draugyste ir mokymu – pasitaisau: artimo meile ir Kristaus žinia – tu paskatinsi daugelį nekatalikų rimtai bendradarbiauti visų žmonių labui.

Patikėk, kad apaštalavimas, katekezė paprastai turi būti kapiliarai, susiejantys vieną su kita, kiekvieną tikintįjį – su jo artimiausiu bendražygiu.

Mums, Dievo vaikams, svarbios visos sielos, nes mums svarbi kiekviena siela.