Punktų sąrašas

Aure audietis, et non intelligetis: et videntes videbitis, et non perspicietis. Šventosios Dvasios žodžiai aiškūs: „Jie girdi savo ausimis, bet nesupranta; žiūri savo akimis, bet nemato.“

Kodėl nerimauji, jei kai kurie, matydami apaštalavimą ir suvokdami jo didybę, neatsideda jam? Ramiai melskis ir ištverk savo kelyje; jeigu šie nesiryžta, ateis kiti!

Kiekvieno krikščionio pareiga – įvairiomis žemės sąlygomis skleisti taiką, ramybę ir laimę tvirtybės ir džiaugsmo kryžiaus žygiu, sujudinančiu net išdžiūvusias, pagedusias širdis ir pakylėjančiu jas pas Jį.

Gerai įsiklausyk ir pakartok: krikščionybė – tai Meilė; bendravimas su Dievu – tai pokalbis, pakiliai teigiantis; rūpinimasis kitais – apaštalavimas – tai ne prabangos dalykas, nedaugelio užsiėmimas.

Dabar, tai jau žinodamas, prisipildyk džiaugsmo, nes tavo gyvenimas įgavo visiškai kitokią prasmę, ir būk nuoseklus.

Esant sielų troškuliui, visada sutinkama gerų žmonių, visada atrandama patręšta dirva. Pasiteisinimo nėra!

Patikėk, kad ir čia yra daug galinčių suprasti tavo kelią; yra sielų, kurios, sąmoningai ar ne, ieško Kristaus ir nesusitinka su Juo. Tačiau „kaipgi galima apie Jį išgirsti, jei niekas nepasako?“

Nesakyk, kad rūpiniesi vidiniu gyvenimu, jei intensyviai be paliovos neapaštalauji; Viešpats, su kuriuo, kaip patikini, tu bendrauji, nori, kad išsigelbėtų visi.

Ne visi piliečiai priklauso reguliariai kariuomenei. Tačiau kilus karui, dalyvauja visi… Viešpats irgi yra pasakęs: „Atėjau nešti ne taikos, o karo.“

Gyvenama taip skubotai, kad krikščioniškoji artimo meilė šiame pasaulyje yra tapusi retu reiškiniu, nors Kristus ir skelbiamas – bent jau žodžiais.

Tarkime, kad taip yra iš tiesų. Tačiau ką gi veiki tu, kaip katalikas turintis tapatintis su Juo ir sekti Jo pėdomis? Juk mums liepta eiti ir skelbti Jo mokymą visoms tautoms, visoms! Ir visais laikais.

Didele sėkme laikei susitikimą su tiesos mokytojais, tikrais draugais, mokiusiais tave, panorėjusį žinoti, be jokių apribojimų; nereikėjo regzti pinklių, siekiant išgauti jų mokslą, nes tau buvo parodytas lengvesnis kelias, nors, norint jį atrasti, jiems teko sunkiai dirbti ir kentėti… Dabar tavo eilė padaryti tą pat šitam, anam, visiems!

Pasauliui reikia, kad budintume mieguistus, drąsintume baikščius, vestume suklaidintus; žodžiu, kad papildytume jais Kristaus naujokų gretas, idant nebūtų veltui iššvaistyta tiek energijos.

„Pažįstu tokių moterų ir vyrų, kurie net neturi jėgų prašyti pagalbos“, – sakai man liūdnas ir susikrimtęs. Nepraeik pro šalį; tavo valia gelbėtis ir gelbėti juos gali būti jų atsivertimo pradinis taškas. Be to, pagalvojęs suprasi, jog ir tau buvo ištiesta ranka.

Tau iškilęs didžiulis pavojus – nusiraminti ir gyventi, arba manyti, kad reikia gyventi, kaip „geram vaikui“, įsikuriančiam sutvarkytuose namuose be jokių problemų ir pažįstančiam tik laimę.

Tai Nazareto namų židinio karikatūra; Kristus atsinešė laimę ir tvarką, todėl ir išėjo skleisti šių lobių tarp visų laikų vyrų ir moterų.