Punktų sąrašas

Jam išmušė sunkaus išmėginimo valanda, ir jis atėjo pas tave nusiminęs.

Pameni? Jam, draugui, duodančiam tau „protingų“ patarimų, tavo veikimo būdas buvo tik utopija, idėjų iškraipymo vaisius, valios nelaisvė ir… panašūs „sąmojai“.

„Tas atsidavimas Viešpačiui, – sakydavo jis, – yra nenormalus religinio jausmo perlenkimas.“ Savo vargana logika jis manė, kad tarp tavo šeimos ir tavęs įsiterpęs kai kas svetimas – Kristus.

Šiandien jis suprato, ką šitiek kartų jam kartojai: Kristus niekada neatskiria sielų.

Kokį gailestį jie tau įkvepia!.. Norėtum šaukti jiems, kad veltui švaisto laiką… Kodėl jie tokie akli ir nepastebi to, ką tu – toks menkas – pamatei? Kodėl jie nesirenka to, kas geriausia?

Melskis, marinkis ir netrukus budink – tai privalu! – juos vieną po kito, paaiškindamas, irgi vienam po kito, kad jie, kaip ir tu, gali atrasti dieviškąjį kelią, nepalikdami tos vietos, kurią užima visuomenėje.

Ėmęsis apaštalauti, patikėk, kad tai reiškia daugybę žmonių padaryti laimingus, labai laimingus; Tiesa neatskiriama nuo tikro džiaugsmo.

Veiksmingas receptas tavo apaštališkai dvasiai – konkretūs planai, ne nuo vieno šeštadienio iki kito, bet nuo šiandien iki rytoj, nuo dabar iki netrukus.

Kartais žmonės nenori suprasti, lyg būtų apakinti… Tačiau kitais kartais tu pats nepasistengi būti suprastas; taisykis!

Dėl Dievo malonės ir dėl gero ugdymo tu gali būti suprastas ribotų žmonių aplinkoje… Jie sunkiai seks tavimi, jei tu neturi „kalbų dovanos“ – gebėjimo ir pastangų pasiekti jų supratimą.

Kiekvieną dieną vis labiau „įsismagini“… Iš to tikrumo ir tos įstabios savikliovos matyti, ko tau suteikia žinojimas, jog dirbi Kristui.

Jau Šventajame Rašte skelbiama: Vir fidelis, multum laudabitur – Ištikimas vyras nusipelno visų pagyrimo.

Smurtas nėra geras įtikinėjimo metodas…, juo labiau apaštalavime.

Štai ką patarčiau tau, vis dar jaunam ir ką tik išsirengusiam į kelią. Kadangi Dievas nusipelno visko, stenkis pasižymėti savo profesijoje, kad paskui galėtum veiksmingiau skleisti savo idėjas.

Ten, kur nesiekia tavo protas, prašyk, kad tau pakaktų švento apsukrumo daugiau ir geriau tarnauti visiems.

Patikėk, kad apaštalavimas, katekezė paprastai turi būti kapiliarai, susiejantys vieną su kita, kiekvieną tikintįjį – su jo artimiausiu bendražygiu.

Mums, Dievo vaikams, svarbios visos sielos, nes mums svarbi kiekviena siela.

Elkis taip, tarsi nuo tavęs, vien nuo tavęs priklausytų darbo vietos aplinka – darbštumo, džiaugsmo, Dievo artumo ir antgamtinės regos aplinka.

Nesuprantu tavo bevališkumo. Susidūręs su sunkoka draugų grupe – kuri galbūt tapo sunki dėl to, kad ją apleidai, – tu nusišalini nuo jų ir išsisuki, manydamas, jog jie, būdami tik negyvas svoris, balastas, besipriešinantis tavo apaštališkosioms svajonėms, vis tiek tavęs nesupras…

Kaipgi gali norėti, kad jie klausytų tavęs, jei pats, nors ir mylėdamas juos bei tarnaudamas jiems savo malda ir marinimusi, nepasikalbi su jais?..

Kiek daug netikėtumų tau atneš diena, kai ryšiesi pasikalbėti su vienu, antru, trečiu! Maža to, jei nepasikeisi, jie pagrįstai galės šaukti, rodydami į tave pirštu: Hominem non habeo! – Neturiu kas man padėtų!