Punktų sąrašas

Dėkok Viešpačiui už nuolatinį tėvišką ir motinišką taktą, su kuriuo Jis bendrauja su tavimi.

Vis svajojęs apie didžius nuotykius, tu įsitraukei į stulbinantį užmojį…, vedantį į šventumą.

Kartoju: dėkok už tai Dievui apaštališkuoju gyvenimu.

Įvairių tautų, visokių rasių, labai skirtingų aplinkų ir profesijų žmonės… Kalbėdamasis su jais apie Dievą, tu jauti žmogišką ir antgamtinę savo kaip apaštalo pašaukimo vertę. Tarsi iš naujo tikrovėje išgyventum Viešpaties mokinių pirmojo skelbimo stebuklą; svetima kalba ištartus sakinius, rodančius naująjį kelią, kiekvienas išgirdo širdies gilumoje savo kalba. Ir tavo mintyse naujai atgyja scena, kurioje „partai, medai ir elamitai“ laimingai priartėja prie Dievo.

Negalėjo Jėzus dar paprasčiau pašaukti pirmųjų dvylikos: „Eik paskui mane.“

Tau, taip ieškančiam dingsčių nebetęsti šios užduoties, lyg pirštinė rankai tinka svarstymas, kad tie pirmieji labai menkai išmanė žmogiškąjį mokslą, bet, nepaisydami to, taip įkvėpdavo tuos, kurie jų klausėsi!

Nepamiršk, kad darbą per kiekvieną iš mūsų ir toliau daro Jis.

Jie piktinasi tavimi, nes kalbi apie atsidavimą niekada apie šią problemą negalvojusiems?.. Na, ir kas, jei tu turi pašaukimą būti apaštalų apaštalu!

Kasdien gilinkis į apaštališką savo krikščioniškojo pašaukimo gelmę. Jis prieš dvidešimt amžių įsteigė naujokų šaukimo punktą – idant tu ir aš garsiai skelbtume tai žmonėms, – atdarą visiems, turintiems atvirą širdį ir gebėjimą mylėti… Kokių dar aiškesnių pašaukimų nori, be šio: Ignem veni mittere in terram – Atėjau uždegti žemėje ugnį, ir be atminimo tų kelių tūkstančių milijonų sielų, kurios vis dar nepažįsta Kristaus!

Tavo kaip apaštalo užduotis didi ir graži. Tu – malonės ir sielų laisvės susikirtimo taške; tu dalyvauji itin iškilmingoje kai kurių žmonių gyvenimo akimirkoje – susitikime su Kristumi.

Patikėk, kad turi gerai pasirengti žmonių lavinai, užgriūsiančiai mus su tiksliu ir reikliu klausimu: „Na, gerai, ką gi reikia daryti?“

Tavo pašaukimas – Dievo kvietimas vadovauti, patraukti, tarnauti, tapti karo vadu. Dėl netikro ar blogai suprasto nuolankumo atsiskirdamas, užsisklęsdamas savo kampe, tu neįvykdai pareigos būti Dievo įrankiu.

Viešpats parodė Meilės švelnumą, įgalindamas mus užkariauti Jam žemę.

Jis – visada toks kuklus! – apsiribojo tuo, kad padarė tai įmanoma… Mums Jis užleido lengviausią ir maloniausią dalį – veiksmą ir triumfą.

Gyvendamas pasaulyje, būdamas dar vienas pilietis, susiduriantis su žmonėmis, apie kuriuos sakoma, kad jie geri arba blogi…., tu turi jausti nuolatinį troškimą teikti žmonėms savo patiriamą džiaugsmą, kad esi krikščionis.

Žemės druska. Pasak mūsų Viešpaties, jo mokiniai – taip pat tu ir aš – yra žemės druska, suteikianti atsparumo infekcijai, padedanti išvengti gedimo, pagardinanti pasaulį.

Tačiau Jis dar pridūrė: Quad si sal evanuerit… Jei druska netenka sūrumo, ji bus išmesta ir žmonių mindžiojama…

Ar šiandien, matant daugelį apgailėtinų įvykių, tau jau paaiškėjo, kas anksčiau buvo neaišku?

Apaštalas neturi pasilikti vidutinybės lygmenyje. Dievas pašaukia jį veikti kaip žmogiškumo nešėją ir amžinosios naujienos perteikėją. Todėl apaštalas turi būti plačiai, kantriai, herojiškai išugdyta siela.