Punktų sąrašas
Viešpaties kvietimas – pašaukimas – visada pasirodo taip: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi.“
Taip, pašaukimas privalo atsižadėjimo, aukos. Tačiau kokia smagi pasirodo esanti auka – gaudium cum pace, džiaugsmas ir ramybė, – jei atsižadėjimas būna visiškas!
Klausei, ar aš nešu kryžių. Aš atsakiau: „Taip, mes visada nešame Kryžių.“ Tačiau tai šlovingas Kryžius, dieviškasis antspaudas, laidas, jog mes tikrai Dievo vaikai. Todėl su tuo Kryžiumi mes visada keliaujame laimingai.
Tau sakyta, kad šis kelias labai sunkus. Girdėdamas tai, tu jauteisi patenkintas, prisimindamas, kad Kryžius – tikras teisingo kelio ženklas… Tačiau tavo draugas atkreipė dėmesį tik į sudėtingąją kelio dalį, pamiršdamas Jėzaus pažadą: „Mano jungas švelnus.“
Primink jam apie tai, nes tai žinodamas, jis galbūt atsiduos Dievui.
Jei lankai Mokytojo mokyklą, nenustebsi, turėdamas susigrumti su nesupratimu daugelio žmonių, kurie galėtų gerokai tau pagelbėti, jei bent kiek pasistengtų būti supratingesni.
Viešpats, Amžinasis Kunigas, visada laimina Kryžiumi.
Krikščionis visada nugali Kryžiumi, savęs atsižadėjimu, dėl to, kad leidžia veikti dieviškajai Visagalybei.
Dokumentas atspausdintas https://escriva.org/lt/book-subject/surco/73002/ (2025-11-15)