Punktų sąrašas

Kas pasivedė Dievui, tas nieko neprarado.

Liūdna, matant, kaip kai kas supranta išmaldą – kaip kelis skatikus arba kokį seną drabužį. Atrodo, tarsi jie nebūtų skaitę Evangelijos.

Nedvejodami padėkite žmonėms išsiugdyti pakankamą tikėjimą ir tvirtybę, idant jie būtų pasirengę gyvenime kilniadvasiškai atsisakyti būtinų dalykų.

Tinginiams paaiškinkite, kad net žemiškuoju požiūriu nekilnu ir negražu laukti paskutinės akimirkos, kai norom nenorom nieko nebegalima su savimi pasiimti.

„Kas skolina, tas neatgauna; jei atgauna, tai ne viską; jei viską, tai ne visai tą patį; jei ir tą patį, tai įgyja mirtiną priešą.“

Na ir kas?.. Duok! Neskaičiuodamas išlaidų ir visada – dėl Dievo. Taip net žmogiškuoju požiūriu gyvensi arčiau žmonių ir prisidėsi prie to, kad mažiau būtų nedėkingųjų.

Daugelis jaučiasi nelaimingi kaip tik dėl to, kad per daug visko turi. Krikščionys, tikrai besielgiantys kaip Dievo vaikai, patirs nepatogumų, karštį, nuovargį, šaltį… Tačiau jiems niekada nestigs džiaugsmo, nes visa tvarko ir leidžia Jis, tikrosios laimės šaltinis.

Tas neapibrėžtas ir malonus pasaulio žavesys… toks nepaliaujamas. Pakelės gėlės tave traukia savo spalvomis ir kvapais…, padangių sparnuočiai, visi kūriniai…

Vargšas mano sūnau, visa tai suprantama! Kita vertus, jei tavęs tai nežavėtų, tai kokią auką galėtum pasiūlyti Viešpačiui?