Punktų sąrašas
Tu meldeisi priešais Nukryžiuotąjį ir nusprendei, kad verčiau tau nukentėti dėl tiesos, negu tiesai nukentėti dėl tavęs.
Dažnai tiesa tokia neįtikima!.. Ypač dėl to, kad ji visada reikalauja gyvenimo nuoseklumo.
Jei tave trikdo, kad tau sakoma tiesa, tai… kam klausi?
Gal tu nori, kad tau būtų atsakoma tavo tiesa ir pateisinami tavo paklydimai?
Tu patikini labai gerbiąs tiesą… Ar dėl to visada ir laikaisi tokiame pagarbiame nuotolyje nuo jos?
Nesielk lyg kvailys; noras kasdien geriau pažinti, labiau mylėti ir tvirčiau ginti tiesą, kurią reikia pažinti, mylėti ir ginti, niekada nereiškia fanatizmo.
Ir atvirkščiai, nebijau tvirtinti, kad į sektantiškumą įpuola tie, kurie vardan netikros laisvės priešinasi šiam logiškam elgesiui.
Pasirodo, kad, kaip ir Jėzaus Kristaus laikais, lengva ištarti „ne“, paneigti ar užginčyti tikėjimo tiesą. Tu, besiskelbiąs kataliku, turi pradėti žodžiu „taip“.
Paskui, įgijęs žinių, gebėsi paaiškinti, kodėl tu tikras, kad nėra – negali būti – prieštaravimo tarp tiesos ir mokslo, tiesos ir gyvenimo.
Nemesk užduoties, nenutolk nuo kelio, nors ir turėdamas sugyventi su išankstinių nuostatų kupinais žmonėmis, tarsi svarstymų pagrindą ar terminų prasmę lemtų jų poelgiai ar teiginiai.
Pasistenk, kad jie tave suprastų…, bet jei nepavyks, toliau eik savo keliu.
Tu susidursi su žmonėmis, kuriuos sunku įtikinti dėl buko kietakaktiškumo … Tačiau, išskyrus šiuos atvejus, verta aiškintis nesutarimus, ir aiškintis su visa kantrybe, kad ir kiek jos prireiktų.
Tave trikdo, kad atkakliai vis kartoju tuos pačius esminius dalykus, kad neatsižvelgiu į mados kryptis? Turėk galvoje, kad tiesė per amžius apibrėžiama vis taip pat, nes taip aiškiausia ir trumpiausia. Kitoks apibrėžimas būtų miglotesnis ir sudėtingesnis.
Nenorėjai tuo patikėti, bet teko pasiduoti įrodymams savo nenaudai; paprastai ir su sveiku kataliko jausmu ištartus tavo teiginius piktavališkai iškraipė tikėjimo priešai.
Iš tiesų „turime būti neklastingi kaip balandžiai… ir gudrūs kaip žalčiai“. Nekalbėk ne laiku arba netinkamoje vietoje.
Nepakenčiama, kai kas nors, net ir geru tikslu, klastoja istoriją ar gyvenimą. Tačiau būtų didelė klaida ant pjedestalo statyti Bažnyčios priešus, ištisas dienas ją persekiojusius. Patikėk, istorinė tiesa nenukenčia, jei krikščionis nebendradarbiauja statant pjedestalą, kurio neturėtų būti; nuo kada neapykanta laikoma pavyzdžiu?
Skleidžiant krikščionybę, nedera skatinti priešiškumą nei blogai elgtis su neišmanančiais mūsų mokymo. Mums artinantis su artimo meile – caritas omnia suffert! – meilė viską pakelia, – buvęs priešiškas, savo klaidos suvedžiotas žmogus gali nuoširdžiai ir taktiškai galų gale įsipareigoti. Tačiau vardan naivaus „mąstymo platumo“ nevalia daryti nuolaidų dėl dogmos, nes taip besielgiantis rizikuoja pasilikti už Bažnyčios ribų ir, užuot laimėjęs gėrį kitiems, pridaryti žalos sau.
Dokumentas atspausdintas https://escriva.org/lt/book-subject/surco/73104/ (2025-11-18)