Punktų sąrašas

Veidu į mirtį, ramiai! Noriu, kad būtum toks. Ne šaltai stojiškas kaip pagonis, bet užsidegęs kaip Dievo vaikas, žinantis, kad gyvenimas keičiasi, o ne baigiasi. Mirti?.. Gyventi!

Nepaisydamas savo nuodėmių, nebijok mąstyti apie mirtį… Juk Jis jau žino, jog tu Jį myli… ir iš kokio molio esi padarytas.

Jeigu Jo ieškai, Jis pasitiks tave kaip tėvas sūnų palaidūną, bet tu privalai Jo ieškoti!

Non habemus hic manentem civitatem – Žemėje mes neturime savo nuolatinės buveinės. Ir kad to nepamirštume, kartais ši tiesa žiauriai pasirodo mirties valandą: nesupratimas, persekiojimas, panieka… Ir visada vienatvė, nes, nors ir apsuptas švelnumo, kiekvienas miršta vienas.

Jau dabar nutraukime visus saitus! Nuolat renkimės šiam žingsniui, nuvesiančiam į amžiną Švenčiausiosios Trejybės artumą.

Nepaversk mirties tragedija! Juk ji ne tokia. Tik nemylintiems vaikams nekelia entuziazmo susitikimas su tėvais.

Sunerimęs kada nors dėl minties apie mūsų seserį mirtį, matydamas save tokį menką, drąsinkis ir mąstyk, kas bus mūsų laukiantis dangus, visą grožį ir didybę, visą laimę ir begalinę Dievo Meilę supylus į tą varganą molio indą, kuris yra žmogiškoji būtybė, ir amžinai jį pripildžius vis naujos laimės šviežumo?