Punktų sąrašas

Daugeliui moterų ir vyrų norėčiau sušukti į ausį: „Pašvęsti savo vaikus Dievo tarnystei – tai ne auka, o garbė ir džiaugsmas!“

Jam išmušė sunkaus išmėginimo valanda, ir jis atėjo pas tave nusiminęs.

Pameni? Jam, draugui, duodančiam tau „protingų“ patarimų, tavo veikimo būdas buvo tik utopija, idėjų iškraipymo vaisius, valios nelaisvė ir… panašūs „sąmojai“.

„Tas atsidavimas Viešpačiui, – sakydavo jis, – yra nenormalus religinio jausmo perlenkimas.“ Savo vargana logika jis manė, kad tarp tavo šeimos ir tavęs įsiterpęs kai kas svetimas – Kristus.

Šiandien jis suprato, ką šitiek kartų jam kartojai: Kristus niekada neatskiria sielų.

Po pradinio entuziazmo apniko svyravimai, neryžtingumas, baimė. Tau kelia rūpestį studijos, šeima, pinigų klausimas, o labiausiai – mintis, kad tu nesugebi, kad, ko gero, niekam netinki, kad tau trūksta gyvenimo patirties.

Siūlau tau patikimą būdą įveikti šioms baimėms – velnio gundymams arba tavo kilnumo stokai! – niekink jas, vyk iš atminties šiuos prisiminimus. Dar prieš dvidešimt amžių Mokytojas prisakė: „Nesižvalgyk atgal!“

„Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės, negali būti mano mokinys.“ Kaskart vis aiškiau matau, Viešpatie, kad kraujo ryšiai, nesitiesiantys per tavo mieliausiąją Širdį, kai kam tampa nuolatine kryžiaus priežastimi, kitiems – daugiau ar mažiau tiesioginių pagundų ištvermei šaltiniu, dar kitiems – absoliutaus neveiksmingumo dingstimi ir visiems – balastu, trukdančiu visiškai atsiduoti.

Demonas – melo tėvas ir savo puikybės auka – stengiasi mėgdžioti Viešpatį net šalininkų patraukimo būdu. Ar esi pastebėjęs, jog kaip Dievas naudojasi žmonėmis, norėdamas išgelbėti sielas ir vesti jas į šventumą, taip šėtonas pasinaudoja kitais žmonėmis, norėdamas apsunkinti šį darbą ir net pražudyti juos? Nebijok, bet kaip Jėzus įrankių ieško tarp artimiausių – giminaičių, draugų, kolegų ir t. t., – taip ir demonas dažnai stengiasi priversti labiausiai mylimas būtybes veikti taip, kad jos vestų mus į blogį.

Tad jeigu kraujo ryšiai tampa pančiais, trukdančiais eiti Dievo keliais, ryžtingai juos nutrauk. Galbūt tavo ryžtas atriš ir įpainiotus į Liuciferio kilpas.

„Atėjau, – sako Mokytojas, – sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą…“ Atlikdamas tai, ko Jis iš tavęs reikalauja, parodysi tikrai juos mylįs. Todėl nesinaudok savo meile jiems –kuri turi būti visiška– kaip dingstimi atėjus asmeninio pasiaukojimo valandai. Antraip, patikėk, Dievo meilei tu priešpriešinsi tėvų meilę, o šiai – savimeilę.

– Ar supranti dabar, kokie gilūs ir aktualūs šie Evangelijos žodžiai?