Punktų sąrašas

Servite Domino in laetitia! – Tarnausiu Dievui su džiaugsmu! Džiaugsmu, kuris bus mano Tikėjimo, mano Vilties ir mano Meilės padarinys…, kuris tvers amžius, nes, kaip patikina apaštalas, Dominus prope est! – Viešpats arti. Todėl keliausiu su Juo visiškai saugus, nes Viešpats mano Tėvas…, ir Jo padedamas aš įvykdysiu Jo mielą valią, nors man tai ir kainuoja.

Vis kartoju įkyriai patarimą jums: būkite linksmi, visada linksmi. Teliūdi tie, kurie savęs nelaiko Dievo vaikais.

„Jūs tokie linksmi – nesitikėjau“, girdėjau sakant.

Iš toli eina velniškos Kristaus priešų pastangos be atvangos murmėti, kad Dievui atsidavę žmonės yra „apniukę“. Nelaimei, kai kurie, norėdami būti „geri“, aidu atkartoja juos savo „liūdnomis dorybėmis“.

Dėkojame tau, Viešpatie, kad panorai pasikliauti mūsų gyvenimu, laimingai linksmu, idant ištrintum šią klaidingą karikatūrą.

Taip pat prašau, kad mes to nepamirštume.

Teneskaito niekas tavo veide nei liūdesio nei skausmo, kai aplink pasaulyje skleidi savo pasiaukojimo aromatą; Dievo vaikai visada turi būti ramybės ir džiaugsmo sėjėjai.

Dievo vyro, Dievo moters džiaugsmas turi būti besiliejantis per kraštus: ramus, užkrečiamas, patrauklus…, trumpai tariant, toks antgamtiškas, toks lipus ir toks natūralus, kad patrauktų kitus eiti krikščioniškais keliais.

„Patenkintas?“ Šis klausimas privertė mane susimąstyti.

Dar nesugalvota žodžių, išreiškiančių visa, ką jauti širdyje ir valioje, žinodamas esąs Dievo vaikas.

Kalėdos. Rašai: „Kaip laukia Švenčiausioji Mergelė Marija ir Juozapas, ir aš taip pat nekantriai laukiu Kūdikėlio. Koks būsiu laimingas Betliejuje! Nujaučiu pratrūksiąs neribotu džiaugsmu. Ak! Su juo irgi noriu gimti iš naujo…“

Duok, Dieve, kad šis tavo noras būtų tiesa!

Kartojasi scena, tarsi su palyginimo kviestiniais svečiais. Vieni bijo, kiti užsiėmę, daug kas… rezga istorijas, kvailai išsisukinėja.

Jie priešinasi. Taip ir gyvena: nusivylę, susijaukę, nieko nenorėdami, nuobodžiaudami, surūgę. O juk taip lengva kiekvieną akimirką priimti dieviškąjį kvietimą ir gyventi linksmai bei laimingai!

Su Dievu, maniau, kiekviena diena man atrodo vis patrauklesnė. Gyvenu „trupinėliais“. Vieną dieną man atrodo nuostabi kokia nors smulkmena, kitą aptinku visą panoramą, apie kurią anksčiau nė nenumaniau… Taip ir nežinau, kas dar nutiks per laiką.

Paskui pastebėjau, kad Jis mane patikina: „Kiekvieną dieną tavo laimė didės, nes vis giliau pasinersi į dieviškąjį nuotykį, į tokią šaunią istoriją, į kurią tave įvėliau. Ir pamatysi – Aš tavęs nepaliksiu.“

Esama žmonių, visą dieną gyvenančių su kartėliu. Viskas jiems kelia nerimą. Jie miega su fiziškai juntama įkyria mintimi, kad tas vienintelis įmanomas pabėgimas truks neilgai. Jie pabunda su priešišku ir slegiančiu įspūdžiu, kad štai ir vėl prieš akis dar viena diena.

Daugelis pamiršo, kad Viešpats įkurdino mus šiame pasaulyje pakeliui į amžinąją laimę, ir nemano, kad ją gali pasiekti tik keliaujantys per žemę su Dievo vaikų džiaugsmu.

Nepaversk mirties tragedija! Juk ji ne tokia. Tik nemylintiems vaikams nekelia entuziazmo susitikimas su tėvais.