Punktų sąrašas

Štai tau skubi užduotis – išjudinti tikinčiųjų ir netikinčiųjų sąžinę, pakelti geros valios žmones, idant jie bendradarbiautų ir suteiktų priemonių, būtinų darbui su sielomis.

Jis rodo daug entuziazmo ir supratimo. Tačiau, pamatęs, kad tai susiję su juo pačiu ir kad rimtai turi prisidėti jis, bailiai atsitraukia.

Man jis primena tuos, kurie didelio pavojaus akimirkomis su netikra drąsa šaukdavo: „Karas! Karas!“ Tačiau nenorėdavo nei duoti pinigų, nei užsirašyti savanoriais savo tėvynės gynybon.

Liūdna, matant, kaip kai kas supranta išmaldą – kaip kelis skatikus arba kokį seną drabužį. Atrodo, tarsi jie nebūtų skaitę Evangelijos.

Nedvejodami padėkite žmonėms išsiugdyti pakankamą tikėjimą ir tvirtybę, idant jie būtų pasirengę gyvenime kilniadvasiškai atsisakyti būtinų dalykų.

Tinginiams paaiškinkite, kad net žemiškuoju požiūriu nekilnu ir negražu laukti paskutinės akimirkos, kai norom nenorom nieko nebegalima su savimi pasiimti.

„Kas skolina, tas neatgauna; jei atgauna, tai ne viską; jei viską, tai ne visai tą patį; jei ir tą patį, tai įgyja mirtiną priešą.“

Na ir kas?.. Duok! Neskaičiuodamas išlaidų ir visada – dėl Dievo. Taip net žmogiškuoju požiūriu gyvensi arčiau žmonių ir prisidėsi prie to, kad mažiau būtų nedėkingųjų.

Mačiau raudonį to paprasto vyro veide, kone ašaras jo akyse: jis dosniai prisidėjo prie gerų darbų garbingai uždirbtais pinigais ir sužinojo, kad „gerieji žmonės“ pavadino jo veiksmus nedorais.

Naiviai kaip šių Dievo mūšių naujokas jis murmėjo: „Jie mato, kad aukojuosi… ir vis dėlto tyčiojasi iš manęs!“

Pasikalbėjau su juo ilgėliau; jis pabučiavo mano Nukryžiuotąjį, ir savaiminis jo pasipiktinimas virto ramybe ir džiaugsmu.