Punktų sąrašas

Vadovaujant, pirmiausia paisant bendrojo gėrio, reikia atsižvelgti į tai, kad dvasinėje ir visuomeninėje srityje kokia nors norma vargiai gali patikti visiems.

Kaip sako liaudies išmintis, visiems niekada neįtiksi. Tačiau neabejok, kad tai ne įstatymo trūkumas, o niekuo nepateisinamas kai kurių žmonių puikybės arba egoizmo maištas.

Autoritetas. Tai ne viršesniojo šaukimas ant žemesniojo, o šio – ant dar žemesnio.

Tokiu matu – autoriteto karikatūra – be akivaizdžios meilės ir žmogiškojo mandagumo pasiekiama tik to, kad galva vis labiau tolsta nuo pavaldinių, ne tarnaudama jiems, o veikiau naudodamasi jais!

Nebūk vienas iš tų, kurie, nesutvarkę savo namų, ketina kištis į kitų žmonių namų tvarkymą.

Čia tau, užimančiam postą valdžioje. Mąstyk apie tai, kad nevykusiai panaudojami ištrupa, sudyla ir tampa netinkami galingiausi ir veiksmingiausi įrankiai.

Man labai patinka, kad tu stengiesi kasdien vis geriau pasirūpinti savo pavaldiniais, nes jausmas, jog esi gaubiamas arba saugomas meilaus vyresniojo supratimo, gali būti veiksminga paspirtis žmonėms, kuriems tu privalai tarnauti vadovaudamas.

Tas valdžios vyras sukėlė man gailestį. Jis nujautė apie logišką kai kurių problemų egzistavimą gyvenime…, bet išsigando ir sutriko, kai jam buvo pranešta apie jas. Jis buvo linkęs veikiau nežinoti, gyventi pusinėje šviesoje ir savo regėjimo prieblandoje, kad tik liktų ramus.

Patariau jam kaip tik pasitikti jas drąsiai ir atvirai, idant jų nebeliktų, ir patikinau, kad tada jis tikrai gyventų ramiai.

Tu irgi nespręsk problemų, savų ir svetimų, nekreipdamas į jas dėmesio; toks patogumas, tingumas atveria duris velnio veikimui.

Pareigos… Viršuje ar apačioje? Kas tau rūpi!.. Tu tvirtini atėjęs, kad galėtum būti naudingas, visiškai pasirengęs tarnauti; tad elkis nuosekliai.

Jei kas nors leistų tarp avinėlių augti vilkams…, nesunku įsivaizduoti, kokia dalia ištiktų avinėlius.

Žmonės vidutinybės, vidutiniški protu ir krikščioniškąja dvasia, iškilę valdžion suburia aplink save kvailius; tuštybė apgaulingai įtikina juos, jog šitaip jie niekada neprarasią valdžios.

Tuo tarpu įžvalgieji suburia aplink save mokytus – ne tik išmanančius, bet ir tyrai gyvenančius, – ir padaro juos vadovauti galinčiais žmonėmis. Jie neapsigauna dėl nuolankumo, nes, paaukštindami kitus, paaukštėja ir patys.

Neapdairu nepatikrintus žmones iškelti į svarbias vadovavimo pareigas, o paskui jau žiūrėti, kas iš to išeis. Tarsi bendrasis gėris galėtų priklausyti nuo staigmenų dėžutės!

Tu iškeltas valdžion ir dirbi dėl to, ką pasakys žmonės? Tikras sukriošėlis! Pirmiausia tau turi būti svarbu, ką pasakys Dievas, o jau paskui – tik antroje vietoje, bet kartais ir niekada – teks svarstyti, ką gali pamanyti kiti. „Kas išpažins mane, – sako Viešpats, – žmonių akivaizdoje, tą ir aš išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje. O kas išsigins manęs žmonių akivaizdoje, to ir aš išsiginsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje.“

Atsispirk pagerbimų siekiui; vietoj to mąstyk apie priemones, pareigas ir veiksmingumą. Tada nebesieksi pareigybių, o gavęs jas vertinsi taip, kaip dera, būtent kaip naštą tarnaujant sieloms.