Punktų sąrašas

„Tai labai sunku!“ – sušunki nusiminęs.

Klausyk, jei kovoji, iš Dievo malonės to pakanka: atsisakyti asmeninių interesų, tarnauti kitiems dėl Dievo ir padėti Bažnyčiai lauke, kuriame šiandien vyksta mūšis – gatvėje, gamykloje, dirbtuvėje, universitete, įstaigoje, savo aplinkoje, tarp saviškių.

„Kas sakė, kad norint pasiekti šventumą, reikia pabėgti į vienutę ar į kalno vienumą? – nustebęs klausė savęs geras šeimos tėvas ir pridūrė: – Tada šventi būtų ne žmonės, o vienutė ar kalnas. Atrodo, pamirštama, jog Viešpats yra aiškiai pasakęs visiems ir kiekvienam: būkite šventi, kaip mano dangiškasis Tėvas yra šventas.“

Pridūriau tik tiek: „Viešpats ne tik nori, kad būtume šventi, bet ir suteikia kiekvienam atitinkamų malonių.“

Tavo giminaičiai, kolegos, draugai pastebi permainą ir supranta, jog tai ne trumpalaikis pokytis, jog tu jau nebesi tas pats.

Nesijaudink, eik pirmyn! Pildosi žodžiai: Vivit vero in me Christus – Dabar tavyje gyvena Kristus.

Malonė paprastai veikia laipsniškai, kaip gamta. Mes negalime patys paskubinti malonės veikimo, bet, Dievui mums jos suteikiant, turime rengti dirvą ir bendradarbiauti, kiek tai priklauso nuo mūsų.

Reikia siekti, kad sielos taikytųsi labai aukštai, pastūmėti jas Kristaus idealo link, privesti prie galutinių padarinių be jokių sušvelninimų ir dviprasmybių, nepamirštant, kad šventumas pirmiausia – ne rankų darbas. Paprastai malonė turi savo laiką ir nemėgsta prievartos.

Skatink savo šventą nekantrumą…, bet neprarask kantrybės.

Be Viešpaties negalėsi tvirtai žengti. Tikrumas, kad tau reikalinga Jo pagalba, paskatins labiau vienytis su Juo tvirtu atkakliu pasitikėjimu, lydimu džiaugsmo ir ramybės, nors kelias būtų sunkus ir status.