Punktų sąrašas

Įvairių tautų, visokių rasių, labai skirtingų aplinkų ir profesijų žmonės… Kalbėdamasis su jais apie Dievą, tu jauti žmogišką ir antgamtinę savo kaip apaštalo pašaukimo vertę. Tarsi iš naujo tikrovėje išgyventum Viešpaties mokinių pirmojo skelbimo stebuklą; svetima kalba ištartus sakinius, rodančius naująjį kelią, kiekvienas išgirdo širdies gilumoje savo kalba. Ir tavo mintyse naujai atgyja scena, kurioje „partai, medai ir elamitai“ laimingai priartėja prie Dievo.

Nenorėk paversti pasaulio vienuolynu, nes tai būtų netvarka… Tačiau ir Bažnyčios nenorėk paversti žemiškąja grupuote, nes tai prilygtų išdavystei.

Amžinas Katalikų Bažnyčios gyvybingumas laiduoja, kad Kristaus tiesa ir dvasia nenutols nuo įvairių epochos reikmių.

Neįmanoma skatinti tikros vienybės, imantis naujų padalijimų… Juo labiau kad iniciatoriai siekia vadovauti, pakeitę teisėtą valdžią.

„Buvau partizanas, – rašai, – ir, traukdamas per kalnus, šaudavau, kada tik įsigeidęs. Tačiau panorau užsirašyti į kariuomenę, nes supratau, kad karus lengviau laimi organizuotos, drausmingos pajėgos. Vargšas pavienis partizanas negali paimti ištisų miestų nei nukariauti pasaulio. Pakabinau savo medžioklinį šautuvą – jis, pasirodo, toks senoviškas! – ir dabar jau esu geriau ginkluotas. Sykiu žinau nebegalįs išsitiesti medžio pavėsyje ant kalno ir pasvajoti, kad vienas pats laimėsiu karą.“

Palaiminta drausmė ir palaiminta mūsų Motinos šventosios Bažnyčios vienybė!

Daugeliui maištingų katalikų pasakyčiau, kad pareigos neatlieka tie, kurie, užuot laikęsi drausmės ir paklusę teisėtai valdžiai, tampa partija, maža frakcija, nesantaikos kiršintojais, sąmokslininkais ir liežuvautojais, kvailų asmeninių grumtynių kurstytojais, pavydo ir krizių apmatų audėjais.

Custos, quid de nocte! – Sarge, pabusk!

O kad tu irgi įprastum savaitės būvyje turėti sargybos dieną, idant labiau atsiduotum, su dar meilesniu budrumu išgyventum kiekvieną smulkmeną, kiek daugiau melstumeisi ir marintumeisi!

Turėk galvoje, kad šventoji Bažnyčia – tarsi didelė mūšiui pasirengusi kariuomenė. Šioje kariuomenėje tu gini vieną „frontą“, kuriame būna antpuolių, mušių ir priešpuolių. Supranti?

Nusiteikimas labiau priartėti prie Dievo paskatins tave savo dienas vieną po kitos paversti sargybos dienomis.

Jei iš tiesų myli Tėvynę – o aš tikras, jog myli, – tai iškilus reikalui ginti ją nuo neišvengiamo pavojaus, tu nedvejodamas įsirašytum į savanorius. Ypatingomis akimirkomis, kaip jau rašiau, naudingi būna visi: vyrai ir moterys, seniai, subrendusieji, jaunuoliai ir net paaugliai. Už ribų lieka tik neįgalieji ir vaikai.

Kiekvieną dieną jau vyksta nebe savanorių registracija, nes to maža, bet visuotinė sielų mobilizacija Kristaus karalystei ginti. Pats Karalius Jėzus aiškiai pašaukė tave vardu. Jis prašo tave kovoti Dievo mūšiuose, sudedant į šią tarnybą tai, kas tavo sieloje prakilniausia: širdį, valią, protą, visą esybę.

Kūnas, kaip žinia, dėl tavo gyvenimo tyrumo ir ypač dėl Mergelės globos nesukelia keblumų. Argi būsi toks bailus, kad mėginsi išvengti šaukimo, remdamasis širdies, valios ar proto negalavimais?.. Sieksi išsiteisinti ir pasilikti pagalbinėje tarnyboje?

Viešpats nori padaryti tave – ir jau yra padaręs – priešakinių pajėgų pabūklu, todėl atgręždamas nugarą, tu tik pelnysi gailestį kaip išdavikas!