Punktų sąrašas

Koks džiugus turėjo būti Jėzaus žvilgsnis! Toks pat džiugesys turėjo spindėti iš džiaugsmo netveriančios Jo Motinos akyse – Magnificat anima mea Dominum! – jos siela šlovina Viešpatį, nešiojamą įsčiose ir turėdama šalia savęs.

O, Motina! Mūsų džiaugsmas būti su Juo ir turėti Jį savyje tebūna toks pat, kaip tavo!

Kartais, regint šias miegančias sielas, užeina beprotiškas noras šaukti joms, sukrėsti jas, priversti reaguoti ir išsiveržti iš šio baisaus įmigio, kuriame jos įklampintos. Taip liūdna matyti jas vaikštančias apgraibomis, baksnojančias aklojo lazda ir neprieinančias kelio!

Kaip suprantu, Jėzaus rauda dėl Jeruzalės – Jo tobulos meilės vaisius…

Būtų apgailėtina, jei kas nors, matydamas, kaip katalikai reiškiasi visuomenės gyvenime, padarytų išvadą, jog jie elgiasi baugščiai ir su menkavertiškumo jausmu.

Nepamiršk, kad mūsų Viešpats buvo – yra! – perfectus Homo – tobulas žmogus.

Atleisti. Atleisti iš visos širdies ir be jokios landos pagiežai! Tai visada didi ir vaisinga nuostata.

Toks buvo prie kryžiaus prikalto Kristaus judesys: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“, ir iš čia ir tavo, ir mano išgelbėjimas.

Įsidėmėk, kad Dievą turime mylėti ne tik savo širdimi, bet ir Jo Širdimi, kartu ir visos visų laikų žmonijos širdimi…, antraip nesugebėsime atsiliepti į Jo Meilę.

Dėkui, mano Jėzau, kad panorai tapti tobulu žmogumi su mylinčia ir mieliausia širdimi, mylinčia iki mirties ir kenčiančia, prisipildančia džiaugsmo ir skausmo, besigėrinčia žmonių keliais ir parodančia į dangų vedantį kelią, didvyriškai paklūstančia pareigai ir besivadovaujančia gailestingumu, budinčia dėl varguolių ir turtuolių, besirūpinančia nusidėjėliais ir teisiaisiais…

Ačiū, mano Jėzau, ir duok mums tokias širdis, kaip Tavo!

Įprask pakylėti savo vargšę širdį Saldžiausiosios ir Nekaltosios Marijos Širdies link, idant nuo jos nuvalytum šitiek šlamšto, ir ji galėtų vesti tave Švenčiausiosios ir Gailestingiausiosios Jėzaus Širdies link.

Viešpats atvertė Petrą – triskart Jo išsižadėjusį, – nepareiškęs jokio priekaišto, vien Meilės žvilgsniu.

Tokiomis pat akimis Jėzus žvelgia į mus po mūsų nuopuolių. O kad galėtume pasakyti kaip Petras: „Viešpatie, tu viską žinai. Tu žinai, kad tave myliu“ ir pakeisti gyvenimą!