Punktų sąrašas
Ego palam locutus sum mundo – Aš viešai kalbėjau visam pasauliui, atsako Jėzus Kajafui, priartėjus laikui už mus atiduoti Savo gyvybę.
Vis dėlto esama krikščionių, besigėdijančių palam – viešai – rodyti pagarbą Viešpačiui.
Kalėdos. Rašai: „Kaip laukia Švenčiausioji Mergelė Marija ir Juozapas, ir aš taip pat nekantriai laukiu Kūdikėlio. Koks būsiu laimingas Betliejuje! Nujaučiu pratrūksiąs neribotu džiaugsmu. Ak! Su juo irgi noriu gimti iš naujo…“
Duok, Dieve, kad šis tavo noras būtų tiesa!
Vėl grįžti prie savo senų kvailysčių!.. O netrukus atsipeikėjęs pastebi, kad mažai džiaugiesi, nes tau trūksta nuolankumo.
Regis, atkakliai nenori suprasti sūnaus palaidūno palyginimo antros dalies ir vis dar tebesi prisirišęs prie varganos gilių laimės. Išdidžiai sužeistas savo trapumo, nesiryžti prašyti atleidimo ir nemanai, kad nusižeminusio tavęs laukia džiaugsmingas tavo Tėvo Dievo priėmimas, puota dėl to, kad sugrįžai ir pradedi iš naujo.
Kartojasi scena, tarsi su palyginimo kviestiniais svečiais. Vieni bijo, kiti užsiėmę, daug kas… rezga istorijas, kvailai išsisukinėja.
Jie priešinasi. Taip ir gyvena: nusivylę, susijaukę, nieko nenorėdami, nuobodžiaudami, surūgę. O juk taip lengva kiekvieną akimirką priimti dieviškąjį kvietimą ir gyventi linksmai bei laimingai!
Hominem non habeo – Neturiu nieko, kas man padėtų. Deja, taip galėtų pasakyti daugelis dvasios ligonių ir paralyžiuotųjų, galinčių tarnauti… ir turinčių tarnauti.
Viešpatie, niekada teneliksiu abejingas sieloms.
Pasaulis… „Tai mūsų dalia!..“ Taip sakai, nukreipęs žvilgsnį ir mintis į dangų, tikras kaip artojas, tvirtai žengiantis per savo pasėlius: Regnare Christum volumus! – Norime, kad Jis karaliautų šiai žemei!
Paskelbtas ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus Izraelio gyventojus. Marija ir Juozapas keliauja į Betliejų… Ar nemąstei, jog Viešpats pasinaudojo sąžiningu paklusimu įstatymui, idant išsipildytų pranašystė apie Jį?
Mėk bei gerbk garbingo sambūvio normas ir neabejok, kad tavo ištikimas paklusnumas pareigai irgi padės kitiems atrasti krikščionišką garbingumą, dieviškosios meilės vaisių, ir susitikti Dievą.
Prašau Dievo, kad pavyzdžiu tau taptų taip pat Jėzaus paauglystė bei jaunystė ir tada, kai Jis ginčijosi su šventyklos mokytojais, ir tada, kai dirbo Juozapo dirbtuvėje.
Trisdešimt treji Jėzaus metai!… Trisdešimt jų praėjo tyloje ir nežinomybėje, Jam paklūstant ir dirbant…
Tas vaikinukas rašė man: „Mano idealas toks didelis, kad jį sutalpintų nebent jūra.“ Atsakiau jam: „O tabernakulis – toks „mažas“? O „paprasta“ Nazareto dirbtuvė?“
Kasdienių dalykų didybėje mūsų laukia Jis!
Prieštaraudami susiaurinantiems religiją iki neigimų šūsnies arba prisitaikantiems prie pustonių katalikybės, norintiems pastatyti Viešpatį veidu į sieną, įkurdinti jį sielos kamputyje…, privalome savo žodžiais ir darbais teigti, jog trokštame padaryti Kristų visų širdžių…, taip pat ir jų širdžių tikruoju Karaliumi.
Nekantrus ir netvarkingas rūpestis dėl profesinės karijeros gali dangstyti savimeilę „tarnavimo sieloms“ dingstimi. Melagingai – būtent taip – prasimanome pasiteisinimą, esą mes negalį pražiopsoti tam tikros konjunktūros, tam tikrų palankių aplinkybių…
Nukreipk savo žvilgsnį į Jėzų, Jis yra Kelias. Pridengtaisiais Jo gyvenimo metais irgi būdavo tinkama konjunktūra ir „labai palankių“ aplinkybių anksčiau pradėti viešąją veiklą. Pavyzdžiui, dvylikos metų, Įstatymo žinovams stebintis Jo klausimais ir atsakymais… Tačiau Jėzus Kristus vykdo Tėvo valią ir laukia; Jis paklūsta!
Neprarasdamas švento siekio visą pasaulį atvesti pas Dievą, peršantis tokioms iniciatyvoms – galbūt norui dezertyruoti, – atmink, kad kol Viešpats nepaprašys ko kita, tau irgi dera paklusti ir imtis nežinomo, visiškai paprasto darbo; Jis turi savo laiką ir savo kelius.
Tris dienas ir tris naktis Marija ieškojo pasimetusio Sūnaus. Duok, Dieve, kad mudu su tavimi galėtume pasakyti, jog mūsų valia pasitikti Jėzų taip pat nepažįsta poilsio.
Žinok, kad šventi dalykai, kai į juos žiūrima šventai, kai visos dienos gyvenamos šventai…, nepavirsta „kasdieniais“. Visas Jėzaus Kristaus triūsas šioje žemėje buvo žmogiškas… ir dieviškas!
Dokumentas atspausdintas https://escriva.org/lt/book-subject/surco/73762/ (2025-11-16)