Punktų sąrašas

Savo egoizmo atskirtas nuo bendro įkarščio už sveiką ir šventą žmonių gerovę, tapęs apdairus ir nebesijaudindamas, išvydęs materialius ar moralinius artimųjų vargus, priverti mane sviesti tau į veidą keletą aštrių žodžių, idant sureaguotum; nejausdamas palaimintosios brolybės su savo broliais žmonėmis ir gyvendamas už didžiosios krikščionių šeimos ribų, tu esi vargšas savanaudis.

Rašei man: „Prie mūsų grupės prisijungė šiaurėn keliavęs jaunuolis. Jis šachtininkas. Labai gražiai dainavo ir ėmė pritarti mūsų chorui. Meldžiausi už jį, kol atlydėjau į stotį. Atsisveikindamas jis pasakė: „Kaip man patiktų tęsti kelionę su jumis!““

Iškart prisiminiau mane nobiscum! – lik su mumis, Viešpatie! Ir iš naujo prašiau su tikėjimu, kad kiti „matytų Jį“ kiekviename iš mūsų, „Jo bendrakeleivių“.

„Teisaus nepasitenkinimo keliu“ ėjo ir eina masės.

Skaudu…, bet kiek nepatenkintųjų sukūrėme tarp vargstančių dvasiškai ar materialiai!

Reikia vėl grąžinti Kristų vargšams ir nuolankiesiems; kaip tik su jais Jam ir mieliausia.

Dievo vaikas negali būti kurios nors klasės pusėje, nes jam rūpi visų žmonių problemos… Ir reikia padėti jas spręsti su mūsų Atpirkėjo teisingumu ir meile.

Jau apaštalas pažymėjo, rašydamas, kad Viešpats nebūna šališkas dėl asmenų, ir aš neabejodamas tai verčiu šitaip: yra tik viena rasė – Dievo vaikų rasė!

Tas idealas kariauti – ir laimėti – Kristaus mūšius taps tikrove tik per maldą ir auką, tikėjimą ir meilę. Tad… melskis, tikėk, kentėk, mylėk!

Svarbu, kad grumiesi, kad paremi pečiu… Vis dėlto profesinius reikalus palik jų vietoje; tai tik priemonės tikslui pasiekti; niekada nevalia jų laikyti svarbiausiu dalyku.

Kiek kartų profesionalitas sutrukdo vienytis su Dievu!

Supratęs šį broliško darbo dėl Kristaus idealą, jausiesi didesnis, tvirtesnis ir toks laimingas, koks tik gali būti šiame pasaulyje, kurį daugelis stengiasi išklibinti ir apkartinti, veikdami tik dėl savo „aš“.

Jei nesistengi – visada ir visa kame – gyventi su nuoširdžiu ir aiškiu broliškumu, atsigręžęs į žmones, į kiekvieną žmogų, tai neįtikinėk manęs, kad gyveni atsigręžęs į Dievą.

Tušti ir išpuikę pasirodo visi piktnaudžiaujantys savo privilegijuota padėtimi – įgyta per pinigus, kilmę, laipsnį, pareigas, nuovoką, – žeminantys tuos, kuriems mažiau pasisekė.

Pasižymėjau, ką kalbėjo darbininkas, dalyvavęs tavo surengtame susirinkime, o paskui sužavėtas sakęs: „Niekada nebuvau girdėjęs taip kaip čia kalbant apie kilnumą, garbingumą, prielankumą, dosnumą…“ Ir nustebęs jis padarė išvadą: „Palyginti su kairiųjų ir dešiniųjų materializmu, tai tikra revoliucija!“

Kiekvienai sielai suprantama Jėzaus Kristaus įsteigtoji brolystė; stenkimės neiškraipyti šio mokymo!