Punktų sąrašas

Kad nemėgdžiotum, iš vieno laiško nurašau šį bailumo pavyzdį: „Žinoma, labai dėkingas jums, kad mane atmenate, nes man reikia daug maldų. Tačiau taip pat būčiau dėkingas, jei, melsdamas Viešpatį padaryti mane apaštalu, nesistengtumėte melsti, kad Jis pareikalautų iš manęs atiduoti savo laisvę.“

Užslinko juodi nenoro, nusivylimo debesys. Prapliupo liūdesio liūtys, užklupusios tave aiškiu jausmu, jog tu supančiotas. Galiausiai tavęs tyko nuosmukiai, kylantys dėl daugiau ar mažiau objektyvių priežasčių: šitiek metų kovos…, ir vis tiek tebesi atsilikęs, toli.

Visa tai neišvengiama, ir Dievas turi tai omenyje; norėdami pasiekti gaudium cum pace – tikrą ramybę ir džiaugsmą, prie įsitikinimo, jog mes – Dievo vaikai, pripildančio mus optimizmo, turime pridėti savo asmeniško silpnumo pripažinimą.

Iš tiesų niekas negali būti tikras, jog ištvers… Tačiau šis netikrumas – dar viena dingstis būti nuolankiam ir akivaizdus mūsų laisvės įrodymas.

Niekada nesijautei toks visiškai laisvas, kaip dabar, kai tavo laisvė išausta iš meilės ir atsižadėjimo, tikrumo ir netikrumo, nes niekur tu nepasitiki savimi ir visur pasikliauji Dievu.

Mylėti – tai… puoselėti tik vieną mintį, gyventi dėl mylimo asmens, nepriklausyti sau, laimingai ir laisvai siela ir širdimi paklusti svetimai valiai… ir sykiu savo valiai.

Šauk garsiai, nes šis šauksmas – įsimylėjėlio „papaikimas“: „Viešpatie, nors ir myliu Tave…, nepasitikėk manimi! Rišk mane prie Savęs kasdien vis labiau!“