Punktų sąrašas

„Melskite už mane, – sakei, – kad būčiau dosnus, kad eičiau pirmyn, kad imčiau keistis taip, jog kurią nors dieną tapčiau kam nors naudingas.“

Na, gerai. Tačiau kokių priemonių tu imiesi, kad šie ketinimai būtų veiksmingi?

Matei? Su Juo tu sugebėjai! Ko gi taip nustebai?

Patikėk, nėra ko stebėtis. Pasitikint Dievu – tikrai pasitikint! – visa pasirodo lengva. Be to, tai visada pranoksta ribas to, ką įsivaizdavai.

Kiek laiko gaištama ir kaip žmogiškai žvelgiama, viską susiaurinant iki taktikos, tarsi ten slypėtų veiksmingumo paslaptis.

Pamirštama, jog Dievo taktika – meilė, Meilė be ribų; taip Jis užpildo neužpildomą tarpą, žmogaus nuodėmės atvertą tarp dangaus ir žemės.

Apaštalo pašaukimą atsiunčia Dievas. Tačiau tu neturi atsisakyti priemonių: maldos, marinimosi, studijų ar darbo, draugystės, antgamtinės regos…, vidinio gyvenimo!

Niekada nepasikliauk vien organizacija.

Šventas tyrumas – kūno nuolankumas! Tu prašei Viešpaties septynių užraktų savo širdžiai. Patariu tau prašyti septynių užraktų savo širdžiai, taip pat aštuoniasdešimt apdairumo metų savo jaunystei…

Be to, budėk…, nes kibirkštis greičiau užgesinama negu gaisras; spruk…, nes čia esama bjauraus bailumo būti „drąsiam“; nevaikščiok išpūtęs akis…, nes tai rodo ne pabudusios sielos, o tik šėtono užmačias.

Tačiau visas šis žmogiškasis stropumas su marinimusi, ašutine, atgailos rimbu ir pasninku tiek nedaug vertas be tavęs, mano Dieve!

Paradoksalu, bet nuo tada, kai pasiryžau laikytis psalmės patarimo: „Pavesk savo rūpesčius Viešpačiui, ir Jis tave palaikys“, kasdien vis mažiau rūpesčių mano galvoje… Ir sykiu, atlikus tai, kas reikia, viskas išsisprendžia vis aiškiau!

Tam tikroje aplinkoje, ypač priklausiančioje intelektinei sferai, vertinama ir branginama tarsi kokia sektų instrukcija, kartais talkinama net katalikų, kuria su cinišku atkaklumu palaikomas ir platinamas šmeižtas, siekiant mesti šešėlį ant Bažnyčios arba ant žmonių ir organizacijų, prieštaraujant bet kokiai tiesai ir bet kokiai logikai.

Kasdien su tikėjimu melskis: Ut inimicos Sanctae Ecclesiae – jie priešai, nes tokiais skelbiasi – humiliare digneris te rogamus audi nos! – Sugėdink, Viešpatie, Tave persekiojančius Savo šviesos, kurią mes pasiryžę skleisti, skaistumu.

Krikščionis visada nugali Kryžiumi, savęs atsižadėjimu, dėl to, kad leidžia veikti dieviškajai Visagalybei.