Punktų sąrašas

Jėzus atėjo iki Kryžiaus, rengęsis tam trisdešimt trejus metus, visą savo gyvenimą!

Jo mokiniai, tikrai norintys Juo sekti, aktyviu ir pasyviu savęs neigimu turi paversti savo būtį Meilės atpirkimo bendrininke.

Marinimasis – pakeliamasis tiltas, padedantis įeiti į maldos pilį.

Atrodo, tarsi „dvasia“ slopsta, menksta, kol lieka vienas taškelis… O kūnas didėja, tampa milžiniškas, kol pagaliau įsiviešpatauja. Tarsi tau šventasis Paulius rašė: „Tramdau savo kūną ir darau jį klusnų, kad, kitus mokydamas, pats nepasidaryčiau atmestinas.“

Mūsų Viešpats Jėzus nori, kad sektume Jo pėdomis. Kitokio kelio nėra. Taip Šventoji Dvasia veikia kiekvienoje sieloje – tavo sieloje; būk klusnus ir nedaryk Dievui kliūčių, kol iš tavo vargšo kūno Jis padarys Nukryžiuotąjį.

Žodis „meilė“, daugelį kartų kartojamas lūpomis, bet neparemiamas kukliais pasiaukojimo aktais, ima varginti.

Marinimasis nepaprastai svarbus visais atžvilgiais.

Dėl žmogiškųjų paskatų, nes nesugebantis susivaldyti niekada teigiamai nepaveiks kitų, ir aplinka jį nugalės, pamaloninusi jo asmeninį skonį; tai bus žmogus be energijos, prireikus nepajėgiantis dėti didelių pastangų.

Dėl dieviškųjų paskatų, nes argi tau neatrodo teisinga šiais kukliais darbais rodyti savo meilę ir pagarbą tam, kuris dėl mūsų visiškai atsidavė?

Marinimosi dvasia, būdama daugiau negu vien Meilės apraiška, kyla kaip vienas jos padarinių. Susimovęs smulkiuose išmėginimuose, pripažink, kad svyruoja tavo meilė Meilei.

Ar nepastebėjai, kad besimarinančios sielos dėl savo paprastumo net šiame pasaulyje dažniau džiaugiasi gerais dalykais?

Be marinimosi nėra žemėje laimės.

Nusprendus būti apsimarinusiam, pagerės tavo vidinis gyvenimas, ir tu būsi kur kas vaisingesnis.

Diena be marinimosi – prarasta diena, nes neišsižadėjome savęs, gyvendami neatnašavome savęs kaip visiško sudeginimo aukos.

Pirmenybę teikiu dorybėms, o ne griežtumui, šitaip, tik kitais žodžiais, sako Jahvė išrinktajai tautai, apsigaudinėjančiai tam tikrais išoriniais formalumais.

Todėl mes turime puoselėti atgailą ir marinimąsi kaip tikrus meilės Dievui ir artimui įrodymus.