Punktų sąrašas

Veidu į mirtį, ramiai! Noriu, kad būtum toks. Ne šaltai stojiškas kaip pagonis, bet užsidegęs kaip Dievo vaikas, žinantis, kad gyvenimas keičiasi, o ne baigiasi. Mirti?.. Gyventi!

Teisės ir filosofijos mokslų daktaras rengėsi konkursui, siekdamas gauti katedrą Madrido universitete. Puiki karjera, puikiai pasiekta dviejose srityse.

Gavau žinią, kad jis serga ir kviečia apsilankyti. Nuvykau į pensioną, kuriame jis gulėjo. „Mirštu, tėve“, – toks buvo jo pasisveikinimas. Švelniai padrąsinau jį. Norėjo atlikti viso gyvenimo išpažintį. Tą pačią naktį pasimirė.

Pašarvoti jį padėjo architektas ir medikas. Matydami šį jauną kūną, ėmusį sparčiai irti…, visi trys sutarėme, kad universiteto karjera dviejose srityse nieko neverta, palyginti su galutine karjera, kurią ką tik užbaigė šis geras krikščionis.

Susitvarko viskas, išskyrus mirtį… O mirtis viską sutvarko.

Mirtis neišvengiamai ateis. Todėl tikra tuštybė būtų sutelkti dėmesį į būtį šiame gyvenime! Žiūrėk, kiek moterų ir vyrų kenčia. Vieniems skaudu išeiti dėl to, kad jis baigiasi; kitiems nuobodu išbūti dėl to, kad jis tęsiasi… Kiekvienu atveju klaidinga ir neprasminga mūsų žingsnius žemėje laikyti savitiksliu.

Reikia išsiveržti iš šios logikos ir įsitvirtinti kitoje, amžinojoje logikoje. Būtina visiškai pasikeisti, ištuštinti save – atsikratyti egocentriškų laikinųjų paskatų ir atgimti amžinajame Kristuje.

Pasiguodei mintimi, kad gyvenimas – tai eikvojimasis, degimas Dievo tarnyboje. Taip, visiškai eikvojantis Jam, ateis mirties išlaisvinimas, atnešiantis mums Gyvenimą.