Punktų sąrašas

„Tai labai sunku!“ – sušunki nusiminęs.

Klausyk, jei kovoji, iš Dievo malonės to pakanka: atsisakyti asmeninių interesų, tarnauti kitiems dėl Dievo ir padėti Bažnyčiai lauke, kuriame šiandien vyksta mūšis – gatvėje, gamykloje, dirbtuvėje, universitete, įstaigoje, savo aplinkoje, tarp saviškių.

Perskaičiau kai kuriose šalyse labai populiarią patarlę: „Pasaulis yra Dievo, bet Dievas jį nuomoja drąsiesiems“, ir ji privertė mane susimąstyti.

Ko tu lauki?

Viešpats parodė Meilės švelnumą, įgalindamas mus užkariauti Jam žemę.

Jis – visada toks kuklus! – apsiribojo tuo, kad padarė tai įmanoma… Mums Jis užleido lengviausią ir maloniausią dalį – veiksmą ir triumfą.

Pasaulis… „Tai mūsų dalia!..“ Taip sakai, nukreipęs žvilgsnį ir mintis į dangų, tikras kaip artojas, tvirtai žengiantis per savo pasėlius: Regnare Christum volumus! – Norime, kad Jis karaliautų šiai žemei!

„Tai vilties laikas, ir aš gyvenu šiuo lobiu. Tai ne sakinys, tėve, – sakai, – tai tikrovė.“

Tada… visą pasaulį, visas didžiule galia tave traukiančias žmogiškąsias vertybes – draugystę, meną, mokslą, filosofiją, teologiją, sportą, gamtą, kultūrą, sielas… – viską sudėk į viltį – Kristaus viltį.

Pasaulis atrodo šaltas, tarsi miegantis. Iš savo observatorijos Tu dažnai stebi jį uždegančiu žvilgsniu. Tepabunda jis, Viešpatie!

Nukreipk savo nekantravimą tinkama vaga, įsitikinęs, kad, sugebėdami gerai deginti savo gyvenimą, nunešime ugnies į visus pasaulio kampelius…, ir panorama pasikeis.

Tavo kaip piliečio krikščionio pareiga – prisidėti prie to, kad Kristaus meilė ir laisvė rikiuotų visas šiuolaikinio gyvenimo apraiškas: kultūrą ir ekonomiką, darbą ir poilsį, šeimos gyvenimą ir visuomenės sambūvį.

Esminė klaida, kurios privalai saugotis, būtų manyti, kad kilnūs ir teisėti tavo laiko ir aplinkos papročiai bei reikalavimai negali būti tvarkomi ir pritaikomi pagal Jėzaus Kristaus moralinio mokymo šventumą.

Įsidėmėk, kad pabrėžiu: kilnūs ir teisėti. Kitokie neturi pilietybės teisės.

Prieš daugelį metų aiškiai lyg vidudienį pamačiau visada galiosiantį kriterijų: nuo krikščioniškojo tikėjimo ir moralės atsiskyrusiems visuomenės sluoksniams reikalingas naujas būdas gyventi ir skleisti amžinąją Evangelijos tiesą – pačioje tos visuomenės, pasaulio, šerdyje Dievo vaikai turi šviesti savo dorybėmis lyg žiburiai tamsoje – quasi lucernae lucentes in caliginoso loco.

Amžinas Katalikų Bažnyčios gyvybingumas laiduoja, kad Kristaus tiesa ir dvasia nenutols nuo įvairių epochos reikmių.

Kristaus pėdomis sekti norinčiam šiandieniam apaštalui nereikia nieko pertvarkyti, juo labiau – nusišalinti nuo aplinkinės istorinės tikrovės… Jam pakanka veikti kaip pirmiems krikščionims, atgaivinantiems aplinką.

Nuoširdžiai pasveikindamas judrioje aplinkoje, vienas brolis priminė, kad sąžiningi pasaulio keliai atviri Kristui; mums reikia tik leistis jais su užkariautojo dvasia.

Taip, Dievas sukūrė pasaulį savo vaikams, idant jie gyventų jame ir jį pašventintų; tad ko gi lauki?