Punktų sąrašas

Tu esi nepaprastai laimingas. Kartais, suvokęs, kad koks nors Dievo vaikas Jį apleidžia, be savo vidinės ramybės bei džiaugsmo, tu pajunti ir meilės skausmą, kartėlį, bet tai nei trikdo, nei kelia nerimą.

Na, gerai, bet… reikia imtis visų žmogiškųjų ir antgamtinių priemonių, kad jis sureaguotų…, ir visiškai pasitikėti Kristumi! Taip vandenys visada sugrįš į savo senvagę.

Vis užsimiršti ir darai klaidas, ir tau skaudu! Sykiu žengi su džiaugsmu, kuris, atrodo, tuoj ims ir susprogdins tave.

Dėl to, kad tau skaudu – meilės skausmu, – tavo nesėkmės neatims iš tavęs ramybės.

Kad neprarastum ramybės šiais rūstaus ir neteisingo prieštaravimo laikais, priminiau: „Jei mums bus praskelta galva, neskirsime tam daugiau dėmesio; tai reikš, kad su tokia ir turime vaikščioti.“

Susitvarko viskas, išskyrus mirtį… O mirtis viską sutvarko.

Jie apkalbinėja. Ir netrukus kam nors paveda tuoj pat ateiti ir papasakoti tau, kas kalbama… Niekšiška? Be abejo. Tačiau neprarask ramybės, nes tau, sąžiningai dirbančiam, tas liežuvis jau nebegali padaryti žalos… Pagalvok, kokie jie mulkiai, kiek maža turi žmogiškojo takto, kaip trūksta jiems ištikimybės savo broliams… ir ypač Dievui!

Ir nesumanyk pats apkalbinėti pagal blogai suprastą teisę atsikirsti. Privalėdamas kalbėti, pasinaudok galimybe broliškai taisyti, kaip patariama Evangelijoje.

Nesijaudink dėl tų prieštaravimų, tų tauškalų; žinoma, mes triūsiame dieviškajame darbe, bet esame žmonės… Todėl logiška, kad mums einant, nuo kelio kyla dulkės.

Tai, kas tave trikdo, tave žeidžia…, panaudok apsivalymui ir prireikus – taisymuisi.