Punktų sąrašas

Savo sieloje ir širdyje – savo prote ir valioje – ugdyk pasitikėjimo ir atsidavimo dangiškojo Tėvo meilingai valiai dvasią… Iš čia ir plaukia vidinė ramybė, kurios tu trokšti.

Tu esi nepaprastai laimingas. Kartais, suvokęs, kad koks nors Dievo vaikas Jį apleidžia, be savo vidinės ramybės bei džiaugsmo, tu pajunti ir meilės skausmą, kartėlį, bet tai nei trikdo, nei kelia nerimą.

Na, gerai, bet… reikia imtis visų žmogiškųjų ir antgamtinių priemonių, kad jis sureaguotų…, ir visiškai pasitikėti Kristumi! Taip vandenys visada sugrįš į savo senvagę.

Iš tiesų atsidavęs Viešpačiui, išmoksi tenkintis tuo, kas atsitinka, ir neprarasti ramybės, jei darbai – nors ir dėjai visas pastangas bei naudojaisi tinkamomis priemonėmis – neišeina tokie, kokių norėtum… Juk „išeis“ taip, kaip norėjo Dievas.

Vis užsimiršti ir darai klaidas, ir tau skaudu! Sykiu žengi su džiaugsmu, kuris, atrodo, tuoj ims ir susprogdins tave.

Dėl to, kad tau skaudu – meilės skausmu, – tavo nesėkmės neatims iš tavęs ramybės.

Kai sieloje tamsu, kai ji akla ir nerami, reikia kaip Bartimiejui eiti į Šviesą. Kartok, šauk, reikalauk vis primygtiniau: Domine, ut videam! – Viešpatie, kad praregėčiau!.. Ir nušvs diena tavo akims, ir galėsi džiaugtis Jo suteiktąja šviesa.

Paradoksalu, bet nuo tada, kai pasiryžau laikytis psalmės patarimo: „Pavesk savo rūpesčius Viešpačiui, ir Jis tave palaikys“, kasdien vis mažiau rūpesčių mano galvoje… Ir sykiu, atlikus tai, kas reikia, viskas išsisprendžia vis aiškiau!