Punktų sąrašas

Čia tau, užimančiam postą valdžioje. Mąstyk apie tai, kad nevykusiai panaudojami ištrupa, sudyla ir tampa netinkami galingiausi ir veiksmingiausi įrankiai.

Kaip gaila tų žmonių, kurie tapę vadovais, neįsigilinę į klausimą, bet kategoriškais teiginiais lengvai sprendžia ir kalba apie žmones ar temomis, kurių neišmano, net dėl ištikimybės stokos turėdami išankstinį nusistatymą!

Iškeltas labai aukšton valdžion, tu pasirodysi neprotingas, klausančiųjų tylą aiškindamasis kaip pritarimo ženklą; turėk galvoje, kad neleidi jiems reikšti savo nuomonės ir jautiesi užgautas, jei jiems pavyksta tai padaryti. Privalai taisytis.

Jei kas nors leistų tarp avinėlių augti vilkams…, nesunku įsivaizduoti, kokia dalia ištiktų avinėlius.

Žmonės vidutinybės, vidutiniški protu ir krikščioniškąja dvasia, iškilę valdžion suburia aplink save kvailius; tuštybė apgaulingai įtikina juos, jog šitaip jie niekada neprarasią valdžios.

Tuo tarpu įžvalgieji suburia aplink save mokytus – ne tik išmanančius, bet ir tyrai gyvenančius, – ir padaro juos vadovauti galinčiais žmonėmis. Jie neapsigauna dėl nuolankumo, nes, paaukštindami kitus, paaukštėja ir patys.

Neapdairu nepatikrintus žmones iškelti į svarbias vadovavimo pareigas, o paskui jau žiūrėti, kas iš to išeis. Tarsi bendrasis gėris galėtų priklausyti nuo staigmenų dėžutės!

Tu iškeltas valdžion ir dirbi dėl to, ką pasakys žmonės? Tikras sukriošėlis! Pirmiausia tau turi būti svarbu, ką pasakys Dievas, o jau paskui – tik antroje vietoje, bet kartais ir niekada – teks svarstyti, ką gali pamanyti kiti. „Kas išpažins mane, – sako Viešpats, – žmonių akivaizdoje, tą ir aš išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje. O kas išsigins manęs žmonių akivaizdoje, to ir aš išsiginsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje.“

Užėmęs atsakingą postą, atlikdamas savo darbą atmink, kad tai, kas asmeniška, išnyksta su asmeniu, kuris norėjo tapti nepakeičiamu.

Esminė gero vadovavimo nuostata – paskirstyti atsakomybę, bet tai dar nereiškia, kad siekiama patogumo ar anonimiškumo. Kartoju, paskirstyti atsakomybę, reikalaujant iš kiekvieno ataskaitos už pavestą darbą, kad būtų galima „duoti ataskaitą“ Dievui ir, jeigu reikia, sieloms.

Apie nė vieną iš savo pavaldinių nesakyk, kad jis niekam netikęs.

Tai tu niekam netikęs, nes nesugebi paskirti jo į tokią vietą, kurioje jis galėtų veikti.