Punktų sąrašas
Prireikus apginti tiesą, kaipgi galima trokšti neužpykdyti Dievo ir sykiu nenuteikti prieš save aplinkos? Tai visiškai priešingi dalykai: arba viena, arba kita! Auka turi būti holokaustas, visiško sudeginimo auka, sudeginant visa, net „ką kiti pasakys“, net tai, kas vadinasi reputacija.
Kaip dabar aiškiai matau, „šventa begėdystė“ turi labai gilias šaknis Evangelijoje! Vykdyk Dievo valią…, atmindamas Jėzų paniekintą, Jėzų spjaudomą ir daužomą per veidą, Jėzų žmogelių teisman atvestą… ir Jėzų tylintį! Pasiryžk nulenkti galvą užgaulėms ir, taip pat tikėdamasis ir pažeminimų, nes jų, be abejo, bus, toliau tęsti dieviškąją užduotį, kurią mums pavesti panoro mūsų Viešpaties Gailestingoji Meilė.
Baugios žalos galime pridaryti, pasidavę baimei ar gėdai įprastiniame gyvenime pasirodyti krikščionimis.
Esama tokių, kurie, kalbėdami apie Dievą ar apaštalavimą, tarsi jaučia būtinybę teisintis. Matyt, jie neatrado žmogiškųjų dorybių vertės, be to, apimti iškreiptos dvasios ir bailumo.
Bergždžia stengtis įtikti visiems. Visada bus nepatenkintų, protestuojančių žmonių. Štai kaip tai apibendrinama liaudies išmintyje: „Kas gera avims, tas bloga vilkams.“
Nesielk kaip tie, kurie išsigąsta priešo, stipraus tik savo „agresyviu balsu“.
Tu nepuoli triūsti dėl šio antgamtinio užmojo, pasak tavęs, bijodamas nemokėsiąs patikti, galįs nederamai pasielgti. Jei daugiau galvotum apie Dievą, tai netaukštum tokių niekų.
Dokumentas atspausdintas https://escriva.org/lt/book-subject/surco/74268/ (2025-11-03)