Punktų sąrašas

Tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu kai kas vadina neprotingumu ir įžūlumu.

Sakoma, jog beprotiška pasitikėti Dievu!.. Tačiau argi ne beprotiškiau pasitikėti savimi ar kitais žmonėmis?

Rašai pagaliau nuėjęs į klausyklą ir patyręs pažeminimą, atverdamas žmogui savo gyvenimo, anot tavęs, kloaką.

Kada gi atsikratysi tos tuščios savigarbos? Tada išpažinties eisi linksmas ir, koks esi, stosi priešias tą žmogų, pateptąjį – kitą Kristų, patį Kristų! – suteikiantį tau išrišimą, Dievo atleidimą.

Turėkime drąsos viešai ir nuolat gyventi pagal savo šventąjį tikėjimą.

„Negalime būti sektantai“, – tarsi nešališkai sakė jie man, patyrę Bažnyčios mokymo tvirtumą.

Paskui, man parodžius, kad turintis tiesą nėra sektantas, jie suprato savo klaidą.

Norint įsitikinti, kad juokinga madą laikyti elgesio gaire, pakanka pasižiūrėti į kai kuriuos senovės portretus.

Man patinka, kad tu mėgsti procesijas, visas mūsų Motinos šventosios Bažnyčios išorines praktikas, idant Dievui būtų teikiama priderama garbė…, ir kad jas išgyveni!

Ego palam locutus sum mundo – Aš viešai kalbėjau visam pasauliui, atsako Jėzus Kajafui, priartėjus laikui už mus atiduoti Savo gyvybę.

Vis dėlto esama krikščionių, besigėdijančių palam – viešai – rodyti pagarbą Viešpačiui.

Apaštalams pabėgus ir įsiaudrinusiai miniai iš neapykantos Jėzui Kristui plėšant gerkles, Švenčiausioji Mergelė Marija iš arti seka savo Sūnų Jeruzalės gatvėmis. Jos nesulaiko minios riksmas, ji toliau lydi Atpirkėją, tuo tarpu visi kiti palydoje, likdami anonimais, niekingai įsidrąsina tyčiotis iš Kristaus.

Galingai šaukis jos: Virgo fidelis! – Mergele Ištikimoji! ir prašyk, kad visi mes, besivadinantys Dievo draugais, tikrai visada jais liktume.

Kartais pamanau, kad keletas Dievo ir Jo Bažnyčios priešų gyvena iš daugybės geruolių baimės, ir mane apima gėda.